Blokiniame senos statybos daugiabutyje Taikos prospekte 73 antrą mėnesį tęsiasi keista intriga.
Socialinio savivaldybės būsto nuomininkės Elona Arcikauskienė ir neįgali jos motina Antanina Kasikauskienė sukilo prieš naują kaimyną, įsigijusį kambarį tame pačiame bute.
Moterys įtaria, jog jas siekiama išgrūsti iš patalpų ir užvaldyti visą butą – neva, kaimynystėje tokių atvejų jau buvo.
Kambario savininkas Gintautas Klusas tvirtina, kad nukentėjusysis šiuo atveju – jis, nes teisėtai įsigijęs turtą negali juo ramiai naudotis.
Šią kebeknę savo sprendimais laiminę valdininkai tikina, jog viskas teisėta.
Tikėjosi rasti valkatas?
E.Arcikauskienė emocingai pasakojo, kad naujasis savininkas vos pasirodęs ėmėsi elgtis ne kaip kaimynas, o kaip visa ko šeimininkas.
Dar neturėdamas nuosavybės dokumentų, vėlų vakarą pradėjo reikalauti įleisti jį į butą. Išsigandusios moterys iškvietė policininkus.
Vėliau atvykėlis liepė atlaisvinti dalį prieškambario ir virtuvės spintų, iš virtuvės išnešti šaldytuvą, puolė tikrinti elektros skaitiklių, aiškinti, kad gyventojoms čia niekas nepriklauso, jos iš viso esančios niekas. Tai abi moteris labai užgavo.
E.Arcikauskienė įsitikinusi, kad naujasis savininkas tikėjosi bute rasti netvarką, skolų ir tuo remdamasis bandyti jas išvaryti.
„Matyt, galvojo – jei socialinis būstas, tai sėdėsime apsidergę, skolose paskendę. Asocialius žmones lengva įbauginti ir išgrūsti.
Mūsų namai prižiūrėti, remontas padarytas, pakeisti langai, lauko durys – viskas iš savo lėšų. Ir visus mokesčius tvarkingai mokame“, – savo orumą gynė moterys.
Panorėję iškrausto lengvai
Gyventoja tikino tokių įtarimų nelaužusi iš piršto. Aplinkiniuose namuose esą buvęs ne vienas atvejis, kai, įgijus dalį praskolintos nuosavybės arba socialinio būsto, likusiems gyventojams sudaromos nepakenčiamos gyvenimo sąlygos, ir jie išsikrausto patys.
Nuogąstavimus sustiprino ir vizitas Kauno miesto savivaldybės Turto skyriuje. Pasiskundusiai dėl padėties bute E.Arcikauskienei kažkuri tarnautoja išsyk pasiūlė rašyti prašymą perkelti į kitą socialinį būstą dėl netenkinančių gyvenimo sąlygų.
Ieškos pirmumo teisės
Bene pagrindinė E.Arcikauskienės maišto prieš naują kaimyną priežastis – įsitikinimas, jog buvo pažeista jos ir motinos teisė pirmoms įsigyti gretimą kambarį tame pačiame bute. Dėl jos moteris pasiryžusi pakovoti netgi dabar.
A.Kasikauskienė pasakojo, kad prieš 42 metus tuometė silikatinių plytų gamykla skyrė kambarį šeimyniniame bendrabutyje. Moteris taip ir pragyveno bendrame bute su dar dviem šeimomis.
Būtent tai vėliau ir pakišo koją laiku privatizuoti patalpas. Mat išsipirkti už investicinius čekius buvo galima tik visą butą ir tik bendru visų trijų šeimų susitarimu, o to pasiekti nepavyko.
Prieš trejus metus dėl privatizavimo kreipėsi į savivaldybės Turto skyrių, tačiau gavo atsakymą, jog parduoti butą nėra teisinio pagrindo.
Savininkas jaučiasi teisus
Kambarį įsigijusio savininko sūnus ir įgaliotinis Gintautas Klusas tikino neturįs jokių piktų kėslų. Kambarys neva jau buvo privatizuotas ir paveldėtas. Sumokėjęs buvusio gyventojo trejų metų skolas, G.Klusas įgijo kambarį, kuriame apsigyvens giminaitė studentė.
„Turiu visus dokumentus, man priklauso viena trečioji bendrų patalpų dalis. Yra nustatyta naudojimosi tokiomis patalpomis tvarka.
Jeigu nuomininkėms skirtas butas, aš jų iš ten nekeldinsiu. Galėtume susitarti ir gyventi be piktumų.
Bet jos trejus metus bute gyveno vienos ir dabar negali susitaikyti, kad yra savininkas tos buto dalies, kurią norėjo nusipirkti“, – konflikto priežastį paaiškino vyras.
Šaukštai jau popiet?
Kodėl dalies to paties buto neleista privatizuoti kaip socialinio, o kita dalis parduota?
Valdininkų teigimu, E.Arcikauskienė ir A.Kasikauskienė praleido terminus. Iki 1997 metų pabaigos privatizuoti butus leista visiems – tuo pasinaudojo dalis buto gyventojų. Vėliau pasikeitė įstatymai.
„Šiuo metu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nėra punkto, leidžiančio joms parduoti savivaldybei priklausančio buto“, – aiškino Privatizavimo skyriaus vedėja Audronė Griškonienė.
Nepatenkintoms gyventojoms esą belieka kreiptis į teismą arba prašyti iškeldinti į kitą būstą. Ar atlaisvintas patalpas parduoti, spręstų Gyvenamojo fondo administravimo skyrius.
Nuomos administravimo poskyrio vedėjas Vytautas Petraitis užtikrino, jog žmonės iš socialinio būsto šiaip sau nekeldinami, o poskyris turi svertų apginti nuomininkų interesus prieš įvairius vertelgas.
Dabar interesų karo zona virtusiame bute tvyro laikinos paliaubos.
Įgytajame kambaryje apsigyveno studentė. Pasiduoti neketinanti E.Arcikauskienė rengia raštus įvairioms institucijoms.
Neaiškūs sandoriai
Prieš keletą metų apsukrūs vertelgos buvo radę landą, kaip privatizuoti socialinį būstą. Antai 2006 metais tokie veikėjai nuosavą trijų kambarių butą pardavusius pensininkus įkeldino į Kauno miesto savivaldybei priklausantį butą, kurį pažadėjo po metų privatizuoti.
Po kurio laiko senukai suprato likę ir be nuosavybės, ir be pinigų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo.
Prekeivis būstais tuomet tikino, jog dėl visko kalčiausi patys pensininkai – kam skundėsi ir sukėlė triukšmą. Mat socialinį būstą būtų pavykę tyliai privatizuoti. Vėliau patiklūs pensininkai susitaikė su juos apmovusiu atstovu ir sutiko dar palaukti.
Turi išpirkti patys
Vigintas Leonavičius
Nekilnojamojo turto agentūros savininkas
„Neretai paaiškėja, kad žmonės skundžiasi, jog jiems kažko neleidžia, o nėra nei dokumentų pateikę, nei prašymo parašę. Juk ir šiandien Kaune yra nesumokėjusių už žemę ir besiskundžiančių, kad žemės jiems niekas neišpirko. O kas gali išpirkti, kas turi viską daryti, jei ne patys?“