Kaip iš bankų atsiimti bent simbolinę dalį tos sumos, kuri per krizę buvo mesta jų gelbėjimui? Europos Sąjungos (ES) šalys iš viso tam skyrė net 4,6 trilijono eurų. Ir kaip tuo pačiu ant finansinių spekuliacijų užvilkti bent kažkokius tramdomuosius marškinius? Už ES mokesčius atsakingas komisaras Algirdas Šemeta ant šių klausimų dabar dėlioja paskutinius taškus ir Paryžiuje juos aptarinėjo su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy.
- Europos Komisijos nariai paprastai susitikinėja su ES šalių ministrais, o ne vadovais. Kodėl jus priėmė pats N.Sarkozy?
- Atvykau jo kvietimu. Šiuo metu ant stalo guli keletas svarbių Europos Komisijos (EK) pasiūlymų, kurie Prancūzijai ypač rūpi. Jais domimasi prezidentiniu lygiu.
Spalio pradžioje, o gal net anksčiau EK pateiks galutinį ir labai detalų direktyvos projektą dėl ES finansinių sandorių mokesčio (FSM).
Bet mums rūpi, kad tokio mokesčio galimybės būtų svarstomos ir pasauliniu mastu. O Prancūzija dabar kaip tik pirmininkauja G20 šalių grupei. Su N.Sarkozy aptarėme kaip EK siūlymą būtų galima pateikti per G20 susitikimą lapkričio pradžioje Kanuose.
- Tačiau dalis ES šalių ir ypač - Didžioji Britanija yra nusiteikusi prieš tokio mokesčio įvedimą. Ar nenutiks taip, kad jo nepavyks įvesti net ir Europoje?
- Pirmiausia, šį mokestį labai palaiko ES piliečiai. Paskutiniais “Eurobarometro” duomenimis, FSM remia 65 proc. ES šalių gyventojų. Įdomu ir tai, jog Didžiojoje Britanijoje jį remiančiųjų yra gerokai daugiau, nei jo neremiančių.
Antra, Didžioji Britanija jau dabar taiko finansinių sandorių mokestį, nors jis ir siauresnis, nei dabar siūlo EK.
Londonas jau apmokestina akcijas ir kai kuriuos išvestinius instrumentus, bet tuo pačiu jis lieka didžiausias finansų centras Europoje. Vien šis faktas neigia baimes, jog įvedus FSM, sandoriai iškeliaus už ES ribų.
Manau, kad apskritai mums pavyko sugalvoti tokių mechanizmų, kurie pagrindinius būgštavimus dėl sandorių pabėgimo iš Europos leis išspręsti.
Galiausiai, daugelis Jungtinės Karalystės politikų tvirtina, jog globaliu lygiu mokestį jie remtų. Kitaip tariant, G20 susitikime Europa gali laikyti vieningą frontą.
- Ar jau galutinai apsisprendėte, kokius finansinius sandorius siūlysite apmokestinti ir kokiu procentu?
Siūlome apmokestinti labai plačią bazę – akcijas, obligacijas, visus išvestinius instrumentus, ateities sandorius – kad FSM nebūtų galima išvengti sukuriant naujus finansinius instrumentus.
Mokesčių objektu taps ir išvestiniai valiutų instrumentai. O dėl pačių valiutos sandorių dar vyksta teisinės diskusijos, nes iki galo nėra aišku, ar tai neprieštaraus ES sutartims. Tačiau žvelgiant iš ekonominės ir mokesčių politikos pusės, tokius sandorius būtų tikslinga apmokestinti.
Apmokestinimo tarifai bus labai nedideli: dešimtosios ar net tik šimtosios procento dalys. Tai taip pat turėtų padėti išvengti neigiamų pasekmių.
Pagaliau, ekspertai pripažįsta, jog FSM sumažintų labai rizikingą vadinamų cirkuliacinių sandorių įtaką finansų sektoriuje.
Tokie sandoriai vyksta praktiškai nedalyvaujant žmogui. Prekiauja vien kompiuteriai matematinių algoritmų pagrindu, ir jie prekiauja taip greitai, kad per dieną sudaromos dešimtys tūkstančių sandorių.
FSM leistų sumažinti jų apimtis ir tuo pačiu – tokių sandorių keliamą riziką finansų sektoriui.
- Kiek pinigų FSM kasmet surinktų?
- Nuo 30 iki 50 mlrd. eurų kasmet, priklausomai nuo to, ar mums pavyks apmokestinti valiutos sandorius. Svarstome galimybę, kad finansinių sandorių mokestis ateityje turėtų tapti vienu iš tiesioginių ES biudžeto finansavimo šaltinių. Pradėjus jį taikyti, atitinkama suma sumažėtų ES šalių įmokos.
- Kada tikitės naujojo mokesčio įsigaliojimo?
- Techniškai nėra jokių trikdžių FSM pradėti taikyti labai greitai. Bet žinant, jog debatai mokesčių klausimais Europoje paprastai reikalauja daug laiko, manau, jog bus labai gerai, jeigu ES šalims dėl jo pavyks susitarti per 2012 metus.
-Finansinių sandorių mokestis – labai sena, Nobelio premijos laureato ekonomisto Jameso Tobino dar 1972 m. pasiūlyta ir lig šiol bene išskirtinai kairiųjų antiglobalistų (tokių asociacijų kaip ATTAC Prancūzijoje) propaguota, beveik utopine laikyta idėja.
O šiandien FSM advokatais tapo liberalioji Europos Komisija ir dešiniosios Prancūzijos bei Vokietijos vyriausybės. Kodėl? Keičiasi pasaulis ir papročiai?
- Pasaulis išties keičiasi. Vos prieš trejus metus niekas tikrai negalvojo, kad papulsime į tokią krizę. Ji verčia imtis naujų sprendimų ir verčia apskritai permąstyti kapitalizmo ateitį. Apie tai, beje, kalbėjomės ir su Prancūzijos prezidentu.
- Ir ką nutarėte? Kapitalizmas dar turi ateitį?
- Visų detalių pasakoti nenorėčiau. Bet esmė aiški: jeigu norime turėti stiprų kapitalizmą ir stiprią kapitalistinę visuomenę, turime ieškoti naujoviškų sprendimų ir kartais net grįžti prie idėjų, kurios prieš 10 ar 15 metų atrodė utopiškos.