Akis kliūva tik už atokiai viena nuo kitos pajūrio lygumose išsibarsčiusių kelių medinių trobų. O pelkėse įsikūrusių paukščių čirenimą sudrumsčia tik bangų mūša.
Tokią gamtos idilę Baltijos pajūryje daugiau nei prieš 20 metų išvydo pirmieji Papę atradę lietuviai.
Apsukrūs tautiečiai iš nuskurdusių vietos gyventojų pusvelčiui supirko pajūrio žemes ir netrukus ėmėsi statybų.
Pamažu nedidelį Latvijos kaimiūkštį nusėjo poilsiui skirtos lietuvių vilos, tačiau ne visų pastatų architektūra atitiko žvejų kaimelio dvasią.
Gausus reikalavimų sąrašas
Šiandien Liepojos apskrities valdžia naujakurių apetitą bando stabdyti griežtais ribojimais.
Papės kaime žemė dalinama ne mažesniais nei pusės hektaro sklypais. Juose gali būti statomi ne aukštesni nei vieno aukšto su mansarda pastatai. Jie gali būti apkalti lentomis tik vertikaliai.
Tik tam tikru kampu iškilę šlaitiniai stogai dengiami skiedromis, nendrėmis arba molinėmis čerpėmis. Galimi tiktai medinių rėmų langai.
Daugelį kaimo kraštovaizdžio išsiilgusių lietuvių tokie latvių reikalavimai tenkina. Nors kai kurie atrodo ir absurdiški.
Juo labiau kad šalia su Latvijos valstybinių institucijų palaiminimu Papėje ėmė dygti namai, toli gražu neatitinkantys griežtų reikalavimų.
Kai kuriems lietuviams leidžiama namo stogą dengti čerpes imituojančia skarda, o fasadą apkalti sijomis horizontaliai.
Rekonstravo žvejo sodybą
Papės kaimo pakraštyje, vos pora šimtų metrų nuo jūros, sukiužusią žvejo sodybą nusižiūrėjusi lietuvė verslininkė Rasa Martens iš karto suprato, kad jos svajonių namui tai yra ideali vieta.
Žmonos pasirinkimui pritarė netoli esančiame Rucavos miestelyje durpių gavybos įmonę įkūręs jos vyras Johannas Martensas.
Nujausdamas, kad griežtai saugomoje Latvijos pajūrio vietoje sumaniusiam statytis namą svetimšaliui žengti pirmąjį žingsnį gali būti sudėtinga, J.Martensas sodybos šeimininkui iškėlė sąlygą – sodybą pirks tik tuomet, kai latvis gaus leidimą jos rekonstrukcijai.
„Iš pradžių savo namą įsivaizdavau kiek kitaip, tačiau latvių valdžios pateikti griežti apribojimai kiek pakeitė vaizdą”, – apie namo projekto paieškas pasakojo J.Martensas.
Šiemet vasarį jo sklype iškilo ištaigingas beveik 160 kvadratinių metrų ploto namas nendrėmis dengtu stogu ir tokio pat stiliaus ūkinis pastatas.
Projektavo žinoma architektė
J.Martenso sodybą projektavo žinoma Latvijos architektė Diana Zalanė.
Latvijoje pastatus galima statyti tik pagal šioje šalyje atestuotų architektų parengtus projektus.
Kai kurie Papėje statytis namą sumanę lietuviai atsiveža kraštiečio architekto projektą, kurį už porą tūkstančių latų (beveik 10 tūkst. litų) pasirašo latvių kolega.
Tačiau tuomet pačiam savininkui tenka eiti kryžiaus kelius, kol suderina projektą Latvijos valstybinėse institucijose. Geriausia, kai tuo užsiima šios šalies įstatymus geriau išmanantys latviai architektai.
Kaip ir Lietuvoje, architekto darbo vertė priklauso nuo to, kaip lengvai jis įveikia Latvijos valdžios koridorius.
D.Zalanė Latvijoje yra įtakinga architektė. Jos vyras Edgaras Zalanas – buvęs Latvijos savivaldybių reikalų ministras. Šiuo metu jis yra vienos svarbiausių Latvijos Seimo frakcijų lyderis.
J.Martensas nesipriešino jo namą projektavusios architektės sumanymui. Vokiečiui D.Zalanę pavyko įtikinti tik vakarų pusėje išgaubti nendrių stogą. Tai stogui turėtų padėti atlaikyti vakarų vėjus.
„Latviai turi savo Papės kaimo viziją, prie kurios mes turime taikytis.
Čia mes esame tik svečiai, todėl tokie ir turime jaustis. Jei svetimoje šalyje svečiai ima šeimininkauti, neišvengiamai kyla konfliktas”, – supratingai aiškino J.Martensas.
Pavyko apeiti apribojimus
Tačiau kai kuriems lietuviams pavyksta apeiti visus apribojimus ir pajūryje pasistatyti tokį namą, kokį tik nori.
Keletas šimtų metrų nuo J.Martenso sodybos iškilo vienos didelės lietuvių bendrovės akcininko namas.
Papėje namus turintys lietuviai iki šiol negali suprasti, kaip valstybės itin griežtai saugomoje etnografinio kaimo-muziejaus dalyje verslininkui pavyko pastatyti šiuolaikinius statinius.
Skirtingai nei kiti pastatai, lietuvio gyvenamasis namas yra dviejų aukštų su mansarda. Dalis fasado apmūryta skaldytomis plytomis, neįprastos formos modernūs langai primena ambrazūras ir nė iš tolo nepanašūs į žvejų kaimo trobos langus.
Naujakuriui net buvo leista panaikinti per jo sklypą einantį kaimo keliuką.
Naujas kelias nutiestas palei lietuvio tvorą.
Išimtys baugina naujakurius
Iš pradžių ir J.Martensas ketino savo sodybą aptverti tvora.
Tačiau pamatęs, kaip kaimynas savo tvora sugadino Papės kraštovaizdį, nusprendė atsisakyti sumanymo.
„Kiekvienas savaip suprantame, kas yra gražus namas. Jei tam lietuviui toks namas gražus ir patogus – puiku. Tačiau negalima gadinti bendro kraštovaizdžio”, – įsitikinęs vokietis.
Kad šalia J.Martenso sodybos neatsirastų panašaus architektūros šedevro, vokietis įsigijo gretimą sklypą, kuriame ketina pastatyti sūpynes ir pavėsinę.
Sulaukė absurdiškų reikalavimų
Keisčiausia, kad į daržinę panašų namą pasistačiusiam lietuviui pavyko savo sklypą išbraukti iš etnografinio kaimo-muziejaus zonos.
Juk šiam muziejui priklausanti artimiausia gyvenamoji troba – vos už šimto metrų. Joje gyvenančiam latviui nebuvo leista net nugriuvusios tvoros atstatyti.
Norėdamas pakeisti nors vieną namo fasado lentą jis turi gauti paveldosaugininkų leidimą.
Muziejaus teritorijoje valstybės saugomą 1880 metų sodybą turintis kaunietis iki šiol vargsta su latvių paveldosaugininkais, kurie griūvančius trobesius reikalauja restauruoti identiškomis detalėmis.
„Apkaliau trobą naujomis lentelėmis. Prie manęs prikibo, kad jos centimetru platesnės nei buvusios”, – apie savo vargus pasakojo kaunietis.
Baigia iškristi ir prieš 130 metų įstatytas medinis langas.
„Reikia pakeisti”, – paveldosaugininkams įrodinėjo trobos šeimininkas. „Negalima. Įstatyk naują langą iš vidaus, o senąjį turi palikti”, – atšovė jie.
Lietuvis nesuvokia, kaip esant tokiems reikalavimams Papės etnografiniame kaime verslininkui pavyko pasistatyti modernų pastatą, šalia kurio atsirado net ilgą garažą primenantis uždaras baseinas.
Gal viską galima paaiškinti tuo, kad šio lietuvio verslininko namą taip pat projektavo įtakingoji D.Zalanė?
Šaukštas deguto
Gintaras Platūkis
Kaunietis architektas
„Papėje sodybą turi mano giminaičiai, todėl aš kasmet ten vasaroju ir stebiu, ką lietuviai stato.
Tiesą sakant, būtent lietuviai atkuria latvių žvejų kaimą. Čia yra ir etnografinę dvasią atitinkančių pastatų, ir nepavykusių žvejo trobos imitacijų.
Daug ginčų sukėlę minėto verslininko pastatai rėžia akį. Neįtikėtina, kad jam pavyko pasistatyti aukštesnį namą, nei čia leidžiama.
Tačiau architektūriškai maumedžių lentomis apkalta gyvenamojo namo dalis dera prie landšafto. Didžiausia bėda yra atskiras griežtų kontūrų baseino pastatas, masyvi tvora, dar kai kurios detalės, kurios visiškai neatitinka konteksto.”