Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG valda” skelbia, kad prie jos statomo daugiabučio namo sostinės Antakalnio rajone įrengta lietaus vandens surinkimo ir laistymo sistema. Tai pirmas toks projektas daugiabučiame name mūsų šalyje.
Po žeme bus įrengtos 6,5 kub. m lietaus vandens talpyklos. Šiuo vandeniu bus laistomos žaliosios zonos. Tai gyventojams turėtų padėti sutaupyti apie 10 tūkst. litų per metus.
„Kai Lietuvoje tiekiamo geriamojo vandens kainos tokios mažos, nėra paskatų jį taupyti ir ieškoti alternatyvių sprendimų. Todėl lietaus vandenį žmonės naudoja tik daržuose.
Vokietijoje geriamojo vandens kaina maždaug atitinka mūsiškę, tiktai eurais. Ten lietaus surinkimo ir panaudojimo įrangą galima išsirinkti tokiuose prekybos centruose kaip mūsų „Senukai”, o savivaldybės kompensuoja dalį išlaidų”, – tikino specializuoto tinklalapio laistymas.lt konsultantas Ramūnas Rederis.
Įtaką daro ekomada
Specialistai pastebi, kad vis daugiau gyventojų statydami individualius namus įsirengia ir lietaus vandens kaupimo sistemą.
„Kiek teko girdėti, iš mūsų įrangą perkantys statytojai lyg ir ketina įrengti porą namų, kur lietaus vanduo bus naudojamas ir buityje. Bet tai prabangūs namai, kurių savininkai, matyt, gali sau tai leisti dėl įvaizdžio.
Norint tokį vandenį naudoti buityje, reikia specialaus įrenginio, kuris perjungtų vandens tiekimą, kai, pavyzdžiui, pasibaigia lietaus vanduo.
Be to, įrengiant sistemą reikia užtikrinti, kad geriamasis ir lietaus vanduo nesimaišys”, – aiškino bendrovės „Maidena” komercijos direktorius Andrejus Klundukas.
Vokiečiai gauna paramą
Vokietijoje lietaus vanduo buityje naudojamas labai dažnai.
Tam skiriamos vyriausybės subsidijos, kuriomis gyventojai skatinami taupyti gamtos išteklius, o ir vandens kaina skatina šias investicijas, nes jos atsiperka per 3–4 metus.
Lietuvos kompanijos įrangą dažniausiai perka iš vokiečių.
Paprastą lietaus surinkimo įrangą sudaro speciali talpykla, kuri užkasama po žeme.
Į ją nutiesiami kanalai nuo stogvamzdžių. Talpyklos gaminamos iš šviesos nepraleidžiančio plastiko, kad neaugtų dumbliai.
Jeigu vanduo naudojamas dažnai, jis neužsistovi, keičiasi ir negenda. Sąnašas iš talpyklos užtenka išvalyti kartą per metus.
Galima įrengti ir antžeminę talpyklą, bet ji bus mažesnė. Po žeme galima užkasti ne vieną, o kelias talpyklas ir taip surinkti daugiau lietaus vandens. Kai kurios talpyklos yra sustiprintos – jos skirtos įrengti, pavyzdžiui, po įvažiavimu į garažą.
Taip pat reikalingas filtras, kuris pašalina iš vandens sąnašas, ir siurblys. Visa kita – įprasta laistymo sistema.
Kokybė – geresnė
Norint lietaus vandenį naudoti ne tik vejai laistyti, bet ir buityje, viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Geriausia tokią sistemą įrengti dar tuomet, kai namas statomas, nes pastate reikia dviejų lygiagrečių vandens tiekimo sistemų – geriamajam ir lietaus vandeniui. Vanduo negali susimaišyti.
„Lietuvoje nėra tradicijų, o santechnikai nenori vargintis ir niekada nepasiūlo tokios alternatyvos. Vis dėlto reikia nutiesti papildomų vamzdžių, iš anksto numatyti, kur kokie prietaisai bus. Tai – papildomos išlaidos”, – aiškino R.Rederis.
Namų ruošoje šis vanduo gali būti naudojamas tualete, skalbti, grindims, automobiliams plauti, indaplovėms ir netgi duše. Vokietijos specialistai apskaičiavo, kad tai sudaro pusę žmogaus vandens poreikių.
„Žmonės galbūt nerimauja, kad lietaus vanduo nešvarus. O kodėl jis gali būti nešvarus?
Šis vanduo kaip tik turi privalumų. Jis yra minkštas – labiau tinka skalbti, plauti, naudoti tualete, nes jame nėra kalkių – prietaisai neužsiteršia, reikia mažiau skalbiklių.
Tokį vandenį užtenka filtruoti įprastu filtru, kurį daugelis gyventojų naudoja šalinti iš vandens geležies nuosėdas.
Tyrimai rodo, kad lietaus vanduo Lietuvoje yra gana švarus – neturime labai didelių gamyklų, kurios smarkiai terštų aplinką”, – aiškino A.Klundukas.
Tačiau, anot jo, įrangos gamintojai įspėja, jog lietaus vandens negalima rinkti nuo asbestcementinių (seno šiferio) stogų ir bituminių dangų. Taip pat būtina atsižvelgti, ar netoliese nėra orą teršiančių gamyklų.
Kaip tai padaryti?
Vidutiniam 6–13 arų apželdintam sklypui efektyviai laistyti reikėtų įrengti 3–5 kubinių metrų vandens talpyklas.
Preliminariai reikėtų skaičiuoti, kad įranga ir montavimas kainuos 1000 litų kubiniam metrui. Kita vertus, kuo didesnės talpyklos, tuo kaina mažesnė.
Kuo daugiau vandens sunaudojama, tuo greičiau atsiperka įranga įvertinus tiekiamo geriamojo vandens kainą.
Paprasčiausias ir pigiausias būdas, kurio vienintelis trūkumas – estetika, įsigyti plastikinę arba plieninę, geriausia – šviesos nepraleidžiančią talpyklą ir įrengti ant nedidelės pakylos šalia namo ar ūkinio pastato.
Į talpyklą stogvamzdžiu subėgtų vanduo nuo stogo. Jeigu talpykla bus pakelta, laistant net nereikės siurblio.