Turizmo informacijos centre – akibrokštai

„Atrodo, kad prieš dešimt metų Lietuvoje viskas buvo aiškiau. Dabar miestuose trūksta nuorodų, neaišku net, kur ieškoti viešųjų tualetų”, – įspūdžiais apie atostogas Lietuvoje dalijosi verslininkas Vladas Orvidas.

Kartu su žmona Claudia Massa jie jau 24 metus gyvena Štutgarte (Vokietija), o į Baltijos šalis kasmet vyksta atostogauti.

Tačiau po šių metų rugpjūčio atostogų V.Orvidas nusivylė gimtine – kaimyninės šalys pasirodė esančios patrauklesnės.

„Palangos mes nemėgstame, nes kaimyninėje Lenkijoje, Sopote ir Gdanske, viskas atrodo civilizuočiau. Latvijos kurortuose, pavyzdžiui, Jūrmaloje, situacija taip pat kur kas geresnė. Ten ir informacijos centrai labai gražūs, jų daug, mieste pilna nuorodų. Lietuvos pajūrio regionas dar labai atsilieka nuo kaimyninių kurortų”, – įvertino V.Orvidas.

Viešėdami Lietuvoje V.Orvidas su žmona laiką dažniausiai leidžia Nidoje. Šiemet jie ir ten patyrė akibrokštų.

Nidos turizmo informacijos centre dirbančios merginos neturėjo autobusų, vežančių iš Nidos iki kelto, tvarkaraščio. Teko eiti ir ieškoti jo autobusų stotyje.

Kasmet į Lietuvą ilgesnių atostogų atvykstantys sutuoktiniai sako jau įgavę imunitetą ir į nesusipratimus čia žiūri atlaidžiau, bet šią vasarą jiems teko raudonuoti prieš bičiulį vokietį, kuris po Baltijos šalis keliavo dviračiu.

Vokietis iš Kelno atmynė iki Lenkijos, tuomet keltu pasiekė Estiją ir dviračiu leidosi į kelionę po Latviją ir Lietuvą.

Atkeliavęs į Nidą vyras nakvynės pirmiausia ieškojo kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila”. Tačiau darbuotojos jam nieko negalėjo pasiūlyti, visi viešbučiai ir privatūs kambariai buvo užimti.

Laimė, išėjus į lauką prie vokiečio priėjo senyva moteris ir pasiūlė išsinuomoti kambarį jos namuose.

Nedaug pagalbos vokietis sulaukė ir tame pačiame centre apsilankęs kitą dieną.

„Turizmo informacijos centre jis paklausė, kaip su dviračiu persikelti į kitą marių pusę, į Minijos kaimą. Jam buvo pasiūlyta autobusu važiuoti į Klaipėdą, o tada – Šilutės link. Gerai, kad kartu su juo nuėjome į prieplauką, ir vieno laivo kapitonas draugą nuplukdė į kitą Kuršių marių pusę. Laivelių, keliančių žmonės į Miniją, ten daugybė. Ar galite patikėti, kad turizmo informacijos centro darbuotojos pataria važiuoti per Klaipėdą?! Buvau priblokštas!” – pasakojo V.Orvidas.

Sutuoktiniai priekaištų turi ne tik pajūrio regionui, bet ir šalies sostinei Vilniui. Jų manymu, čia esantys turizmo informacijos centrai atsilieka nuo kitų Baltijos šalių sostinių.

V.Orvidas su žmona tarpusavyje bendrauja vokiškai. Kai tik jie užeidavo į turizmo informacijos centrus Rygoje ar Taline, darbuotojai, išgirdę, kad pora kalbasi vokiškai, su jais imdavo bendrauti šia kalba.

„Vilniuje turizmo informacijos centre prie Rotušės vokiečių kalbos darbuotojai nemokėjo. Žinoma, galėjau su jais bendrauti angliškai. Tačiau pasisveikinti turėjau pirma, nors Rygoje ar Taline darbuotojai mums sakydavo „Labas” vos tik įėjus”, – darbuotojų elgesiu piktinosi C.Massa.

Vilniuje, A.Goštauto gatvėje, sutuoktiniai turi butą, kuriame atvykę į Lietuvą ir apsistoja. Jie labai nustebo, kai Vilniaus turizmo informacijos centro tinklalapyje vokiečių kalba rado tekstą apie kitapus upės veikiantį paplūdimį su baseinu.

„Teritoriją prie Baltojo tilto matome pro savo buto langus. To paplūdimio su baseinu jau kelerius metus nebėra.

Vilnius man yra labai gražus ir savas miestas, tačiau gaila ir gėda, kad puslapį apie šį miestą vokiečių kalba internete skaitantys turistai yra klaidinami”, – kalbėjo C.Massa.

Lietuvoje atostogavusi pora sakė, kad Vilniuje sutiko daugiausia turistų iš Lenkijos.

Tuo tarpu Talino, Rygos centruose šurmuliuoja būriai ispanų, italų.

„Kodėl Vilnius negalėtų būti išskirtas kaip baroko miestas?

Arba kodėl jame tiek daug tam pačiam tinklui priklausančių picerijų, kavinių?

Juk Rygoje ar Taline gausybė originalių ir labai jaukių maitinimo įstaigų, į kurias turistams miela užeiti”, – svarstė C.Massa.

Sutuoktiniai įsitikinę, kad šiek tiek pakeitus sostinės veidą ir pasirinkus konkrečią strategiją, kaip įdomiau pristatyti Lietuvą ir Vilnių užsieniečiams, būtų galima pritraukti daugiau turistų iš viso pasaulio.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė

„Lyginamojo kokybinio tyrimo tarp trijų Baltijos šalių Valstybinis turizmo departamentas nėra įgyvendinęs, todėl negalime teigti, kurioje šalyje tam tikrais aspektais keliautojams geriausia, tačiau manome, kad nevertėtų sumenkinti ir nuvertinti mūsų šalies be konkretaus pagrindo bei korektiško tyrimo, remiantis tik pavienių keliautojų atsiliepimais.

Taip pat gavome komentarų dėl turistų nusiskundimų iš Vilniaus savivaldybės. Vilnius, kaip baroko miestas, yra akcentuojamas visuose Vilniaus ir Lietuvos turizmo leidiniuose. Būtinai paminima, kad tuo Vilnius ir skiriasi nuo Rygos bei Talino, nes Vilniaus senamiestyje daugiausia baroko stiliaus pastatų. Tai yra šiaurinė baroko riba Europoje.

Pastaraisiais metais daugybė naujų vyninių, barų populiarumu gerokai aplenkė „Čili”, „Pizza Jazz”. Puikus pavyzdys – Moniuškos skverelyje vykstanti „Pietų muzika gyvai” sutraukė daugybę lankytojų papietauti į šalia esančias kavines.

Visame Vilniaus senamiestyje įrengtos aiškios nuorodos lietuvių ir anglų kalbomis į kultūros paveldo objektus ir lankytinas vietas.”

Pagrindinė turizmo informacijos centrų veikla – suteikti visą turistams reikiamą informaciją apie miestą ir šalį.

Į Turizmo informacijos centrą užsukę užsieniečiai čia turėtų nemokamai gauti informacinių lankstinukų, miestų žemėlapių. Kai kurie centrai teikia ir viešbučių, įvairių pramogų rezervavimo paslaugas.

Daugiausia turizmo informacijos centrų iš trijų Baltijos valstybių yra Latvijoje. Čia jų – apie 70.

Latvijoje taip pat veikia trumpasis numeris 1188, kuriuo turistai gali gauti visą aktualią informaciją.

Lietuvoje turizmo informacijos centrų įvairiuose miestuose yra apie 50. Daugiausia jų įkurta Kaune ir aplink jį – iš viso 8. Vilniuje veikia penki centrai. Kuršių Nerijoje veikia vienas informacijos centras. Jis įsikūręs Nidoje.

Estijoje veikia apie 20 turizmo informacijos centrų. Talino centre jie yra du.

Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė

„Atsiliepimų apie mūsų darbą gauname įvairių, dažniausiai jie geri, tačiau pasitaiko ir prastų.

Visus savo darbuotojus mokome, kad būtų svetingi, pirmi pasisveikintų, tačiau vasarą žmonių srautas didelis, gal ne kiekvienas spėja tai padaryti.

Vasarą priimame dirbti ir naujokų, ir praktikantų. Šiuo metu Vilniuje esančiuose turizmo informacijos centruose pakaitomis dirba 13 žmonių.

Priimant į darbą jiems keliamas reikalavimas mokėti anglų ir dar vieną užsienio kalbą, pageidautina slavų – rusų arba lenkų. Turime žmonių, mokančių ir prancūzų, vokiečių kalbas.

Turizmo informacijos centre vienu metu gali būti žmogus, mokantis vokiečių, bet nemokantis prancūzų kalbos.

Geriausia, jeigu turistas moka anglų kalbą – tai pasaulinė kalba. Pati neseniai buvau Ispanijoje ir informacijos centre su manimi angliškai ten niekas nekalbėjo – tik ispaniškai.

Tiesa, mūsų puslapyje internete informacija apie baseiną prie Baltojo tilto tikrai pasenusi. Belieka apgailestauti ir ją išimti.

Šiuo metu kaip tik kuriame naują svetainę, ji turėtų pradėti veikti po poros mėnesių, tikiuosi, klaidingos informacijos joje nebebus.”

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” direktorė

„Išgirdus, kad mūsų darbuotojos keliauti į Miniją galėjo pasiūlyti per Klaipėdą, man net negera pasidarė.

Tačiau merginos mane tikino, kad šitaip atsakyti turistui niekas negalėjo. Gal tuo metu laivai į Miniją neplaukė?

Autobusų tvarkaraščių kopijų merginos irgi turi turėti. Kad žmonėms nereikėtų grafikų nusirašinėti, jos jiems turėtų duoti paruoštus lapelius.

Per vasarą pas mus apsilankė 13 tūkst. žmonių, tai – labai daug.

Lankytojai merginoms užduoda daugybę klausimų, kai kurie būna sudėtingi.

Jeigu jos negali iš karto atsakyti, sutaria, kokiu būdu ir kada informaciją žmogui patikslins.

Tačiau žmogus – ne kompiuteris, nesame tobuli, visko pasitaiko. Žiemą centre dirba dvi merginos, vasarą – keturios – priimame dvi papildomas. Surasti jas labai sunku, nes kyla problemų dėl jų apgyvendinimo Nidoje.

Be to, tris mėnesius dirbantis žmogus nebus toks pat profesionalus kaip ilgiau dirbantis specialistas. Todėl stengiamės įdarbinti universitetų studentus, prieš tai patikriname jų žinias, sugebėjimus.”