Rugpjūtį elektros kainos kilo visose Baltijos šalyse

lrytas.lt
Elektros energijos kainos rugpjūtį augo visose Baltijos šalyse, o Suomijoje buvo jaučiamas žymus šoktelėjimas. Tokius kainų pokyčius lėmė Suomiją ir kaimynines šalis jungiančių elektros kabelių remonto darbai, dėl kurių sumažėjo elektros energijos pasiūla. Lietuvos laisvojoje elektros rinkoje vidutinė elektros kaina rugpjūtį palyginus su liepa padidėjo 7,2 proc. – iki 16,44 centų už kilovatvalandę (ct/KWh).
„Dėl jungčių su Rusija ir Švedija remonto beveik visą rugpjūčio mėnesį Suomijai buvo tiekiama nuo 700 iki 1250 megavatvalandžių mažiau elektros energijos nei įprastai. Tai lėmė smarkiai išaugusias elektros kainas Suomijoje ir kainų kilimą pietinėse kaimynėse, ypač Estijoje. Tuo metu, Latvijoje ir Lietuvoje buvo jaučiama stipri elektros energijos paklausa, kuri taip pat prisidėjo prie elektros kainų augimo“, – aiškino „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Jungčių remonto darbai taip paveikė laisvąsias elektros rinkas, kad rugpjūtį daugiau nei 80 proc. laiko elektros kainos Estijoje ir Suomijoje buvo vienodame lygyje, nors įprastai Estijos vartotojai gali džiaugtis akivaizdžiai pigesne elektra. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos kaina Suomijoje šoktelėjo daugiau nei 16 proc. (palyginus su liepos mėnesiu) iki 16,92 ct/kWh, o Estijoje – beveik 11 proc. iki 16,64 ct/kWh.
Latvijoje elektros energijos pokyčiai nefiksuojami, nes joje nėra elektros energijos biržos. Tačiau rugpjūtį buvo žengtas svarbus žingsnis ją kuriant – Elektros rinkos įstatyme buvo apibrėžta elektros energijos prekybos sąvoka ir kiti su tuo susiję pakeitimai.
„Mažai tikėtina, kad šią žiemą elektros kaina galėtų kristi. Žemas elektros kainas paprastai užtikrina Skandinavijos hidroelektrinėse gaminama elektros energija. Nors situacija tenykščiuose vandens rezervuaruose gerėja, bet vandens lygis dar yra žemesnis nei daugiametis. Taigi artėjančią žiemą elektros kainos smarkiai priklausys nuo akmens anglies ir taršos leidimų kainų. Be to, Suomija planuoja sumažinti atominėse elektrinėse gaminamos elektros energijos kiekį, o tai sumažins elektros pasiūlą regione“, – kalbėjo L.Liutkevičius.
Akmens anglies kainos rugpjūčio pabaigoje viršijo 311 Lt už toną kainos ribą, o taršos leidimų kainos svyravo nuo beveik 37 Lt už toną iki beveik 45 Lt už toną. Žaliavinės naftos kainos praėjusį mėnesį taip pat buvo nepastovios, tačiau mėnesio pabaigoje nukrito – iki 246 Lt už barelį.
„Šį kainų kritimą reiktų vadinti išimtimi ir juo negalima remtis kuriant ateities prognozes. Naftos kainos nukrito dėl to, kad pirmą kartą per 20 metų OPEC narės nesugebėjo sutarti dėl kvotų, o tuo pasinaudojusios Saudo Arabija ir Angola padidino naftos gavybą“, – teigė L.Liutkevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.