„Visų didžiausių Lietuvos bankų ekonomistai, ką jau kalbėti apie ekonomistus visame pasaulyje, sutinka kad pasaulio ateitis dabar atrodo prasčiau, nei prieš pusmetį. Todėl visi mažina 2012 metų augimo prognozes“, - sakė „Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė.
Tik ne Lietuvos Vyriausybė. Kaip ir kovą, Finansų ministerija mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 5,8 proc. šįmet ir 4,7 proc. kitąmet. Be to, Finansų ministerija skelbia, jog yra tik „pozityvios rizikos“: nurodoma, kad yra galimybių, kad išaugs eksportas ir šaliai seksis net geriau, nei buvo planuota metų pradžioje.
„Šiose prognozėse pasigedau bent sakinio, įspėjančio, kad nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ekonomika augs lėčiau nei prognozuojama - gal net 1,5 proc. punkto lėčiau“, - lrytas.lt sakė V.Klyvienė.
Dar keisčiau, kad tą pačią dieną, kai optimistinės prognozės buvo paskelbtos Finansų ministerijos interneto tinklapyje, ministrė Ingrida Šimonytė Seime liudijo priešingai – anot jos, pavojai Lietuvai dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos vis auga.
„Neramumai Vakarų bei viso pasaulio ekonomikoje aptraukė migla ir 2012 metų Lietuvos perspektyvas. Jas įvertinti tampa sudėtinga, nes faktinės statistikos nėra. Bet yra rizika, kad didesni pasikeitimai bus, tą riziką įvardinsime kitų metų makroekonominiame scenarijuje“, - kalbėjo finansų ministrė.
Tačiau jau po kelių valandų Finansų ministerija apsigalvojo – jei ministerijos ekonomistai ir numatė tokią riziką, tai bet kokie jos paminėjimai iš viešai paskelbtų prognozių buvo išbraukti.
Todėl komercinių bankų ekonomistai įžiūri valdžios rengimąsi Seimo rinkimams, kurie vyks 2012-ųjų spalį.
„Tikėtina, kad artėjant rinkimams norima prognozuoti kuo didesnes kitų metų biudžeto pajamas. Jau aišku, kad kitąmet nenumatoma nei papildomų „karpymų“, nei didinti mokesčius. Todėl biudžeto deficitą mažinti galima vien dėl augančios ekonomikos“, - sakė V.Klyvienė.
Lietuva yra Europos Sąjungai įsipareigojusi kitais metais atotrūkį tarp valstybės pajamų ir išlaidų sumažinti kiek daugiau nei 2 mlrd. litų: nuo 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šįmet iki 3 proc. BVP kitąmet. Tai – būtina sąlyga, norint neprarasti vilties 2014-aisiais įsivesti eurą.
Kuo didesnis ekonomikos augimas numatomas kitąmet, tuo didesnes pajamas galima planuoti rašant 2012-ųjų biudžetą.
„DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka palygino, jog oficialios prognozės optimizmu trykšta ne tik Lietuvoje: „Ypač optimistiškai valdžia į ateitį žiūri tose šalyse, kuriose išgyvena didžiausius sunkumus – Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Kipre.“
Pasak ekonomistės, sunku būtų įsivaizduoti, kad Lietuva kitąmet nepajus blogėjančių lūkesčių Europoje poveikio. Tuo labiau, kad šalies konkurencingumas nedidėja: „Prieš rinkimus oficialieji skaičiai visada ignoruoja realybę. Visada atsiranda spaudimas rodyti geresnes tendencijas, nei yra iš tikrųjų. Tačiau ne vieną kartą matėme, kad tokie populistiniai pažadai neįgyvendinami. Jei mes vien džiaugsimės biudžeto rodikliais ir kitąmet imsimės išlaidauti, tai 2013 ir 2014 metais susidirsime su rimtais sunkumais.“
V.Klyvienė viešai demonstruojamą Finansų ministerijos optimizmą palygino su tuo, kaip buvo elgiamasi prieš 2008-ųjų metų Seimo rinkimus.
Nors ekonomistai socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybę tada įspėjo apie artėjančią krizęį, tačiau tuomečiai ministrai ir premjeras nuolat kartojo: „Krizės nėra!“