- Kokioje situacijoje dabar Graikija? Kas stumia šalį į bankrotą?
- Daugelis valstybių, taip pat ir Graikija, veikia kaip finansų piramidė: skolinasi, iš paskolintų pinigų mėgina ir gyventi, ir grąžinti ankstesnes skolas, ir mokėti naujų skolų palūkanas. Dėl to šalis yra priklausoma nuo to, ar pavyks pasiskolinti. Valstybės, kurios konkurencingos, gauna daugiau pajamų, tarkime, Vokietija, Kinija, jos turi skolų, bet turi pajamų iš ko aptarnauti skolas - mokėti palūkanas, skolas grąžinti. Jos gali skolintis ir iš savo gyventojų ar bankų, jos mažiau priklausomos nuo užsienio finansų rinkos.
Tokiu sunkiu ekonomikai metu investuotojai pardavinėja rizikingų valstybių obligacijas ir perka obligacijas tokių valstybių, kurios nėra rizikingos. Todėl palūkanos tokių šalių kaip Vokietija, mažėja, o tokių kaip Graikija - auga. Investuotojai baiminasi, ar atgaus pinigus, todėl rizikingoms šalims skolina už dideles palūkanas.
- Kas yra valstybės bankrotas? Kada jis ištinka?
- Tai tokia situacija, kai reikia išpirkti obligacijas, tačiau tam nėra lėšų. Kai perkate obligacijas, yra terminas, kada valstybė jas išpirks. Jei valstybė neturi iš kur daugiau pasiskolinti, ji negali grąžinti tų pinigų ir jei nėra sukaupusi rezervo, negali sumokėti investuotojams.
Įsivaizduokite situaciją: valstybės neturi beveik jokių rezervų, negali pasiskolinti, nes niekas nebeskolina ir negali grąžinti pinigų obligacijų savininkams.
Visi išsigąsta, suklūsta, ir vienu metu pradeda „bėgti“ nuo panašių investicijų - Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Belgijos, Lietuvos, Latvijos obligacijų. Investuotojai - bankai, fondai - pradeda vertinti riziką, kas atsitiks toliau. Jei dabar Graikijai nepavyko pasiskolinti, kitą savaitę pinigų gali nepajėgti grąžinti jau ir kitos šalys.
Investuotojai masiškai pradeda pardavinėti rizikingų šalių obligacijas. Ateityje tos valstybės sunkiai galės pasiskolinti, jų ekonomika turėtų susitraukti. Prasideda masinis rizikingų aktyvų išpardavimas.
Visi vienu metu parduoda, ir jeigu pirkėjų neatsiranda, rinką gali ištikti paralyžius. Niekas niekam nieko nebeskolina, nebevyksta prekyba. Įmonės negali skolintis, negali mokėti atlyginimų, negali mokėti tiekėjams.
Panaši situacija buvo 2008 rugsėjį, kai bankrutavo finansines paslaugas teikusi JAV įmonė „Lehman Brothers Holdings Inc.“. Grandininė reakcija perėjo per visą finansų sistemą. Graikijos bankroto atveju įvyktų dar didesnis paralyžius.
Graikų pensininkai, policininkai, ugniagesiai, valstybės tarnautojai negalėtų gauti arba viso arba dalies atlyginimo, pensijos ir pan. Finansų ministerija nesugebėtų pervesti pinigų įmonėms, kurios vykdo užsakymus. Kitų šalių bankai, neatgavę skolų, nukentėtų ir negalėtų tiek skolinti. Sulėtėtų ir gal net sustotų ekonomikos plėtra Vokietijoje, Prancūzijoje.
- Kas apsaugo nuo bankroto? Ką Graikija turėtų daryti?
- Bankrotas dažniausiai kyla, kai gyvenama ne pagal pajamas. Tiek gyventojų, tiek įmonių, tiek valstybių atveju taip pat dažniausiai susidaro per didelė priklausomybė nuo skolintų lėšų. Kita vertus, Graikijos bankrotas galėtų sukelti bankrotus daugelyje įmonių kitose šalyse. Net tokių įmonių, kurios veiklą vykdė atsakingai.
Graikija paskelbė, kad artimiausiu metu padidins turto mokestį. Taip ji siekia sumažinti biudžeto deficitą. Investuotojai šiek tiek nurimo. Jei toks sprendimas būtų priimtas, Graikijai galėtų būti išmokėta reikiama suma ir bankroto dar būtų išvengta.
Apskritai jei ne donorai, Graikija jau būtų bankrutavusi. Situacija yra bloga, bet stabili. Greitai tokios problemos neišsisprendžia, greitų sprendimų neįmanoma rasti.
- Kaip šiuo požiūriu sekasi Lietuvai ir mūsų kaimynei Latvijai?
- Latvija yra panašioje pažeidžiamoje zonoje. Bet ji pasitempė, stipriai pradėjo taupyti.
Lietuva šiemet sumažins biudžeto deficitą iki maždaug 5,5 proc. BVP. Tai mažesnis deficitas negu pernai. Jei tokia tendencija laikysis, investuotojai tai matys ir vertins, todėl drąsiau investuos į Lietuvos obligacijas.