Tokiai ministerijos pasiūlytai derybų pozicijai, kuri bus teikiama Trišalei tarybai, pritarta trečiadienį Vyriausybės pasitarime. Pozicijai dar turi pritarti Vyriausybė posėdyje trečiadienį.
Sprendimas galutinai įsigalios, jei jam pritars Trišalė taryba, kurioje, be Vyriausybės, dirba darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius linkėjo „išminties ir sutarimo“, kad būtų pritarta visam siūlomui priemonių kompleksui, o ne atskiroms socialinės gerovės gerinimo priemonėms.
„Numatėme ne tik minimalios algos didinimą, tačiau daugelį veiksmų, kurie sustiprintų šalies makroekonominę aplinką, mažintų skurdą ir gerintų ekonominę piliečių padėtį, sutvirtintų darbo santykių lankstumą“, – teigė premjeras, pridūręs, jog kitų metų Vyriausybės principinis tikslas – išlaikyti fiskalinį deficitą iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
A.Kubilius priminė ir tai, kad kitąmet turėtų būti grąžintos sumažintų pensijų dalys. Paklaustas, kaip vertina šį veiksmą ne itin palankios pasaulinės ekonominės situacijos akivaizdoje, prisipažino: „Esame numatėme scenarijus blogiausiais atvejais. Sekame tarptautines rinkas ir žinome situaciją.“
Susitarimas - kompromisinis
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pripažino, jog yventojai nepajus pilnesnių kišenių: "Tai buvo kompromisinis Vyriausybės sprendimas."
Tuo metu Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tikino, jog nereikėtų akcentuoti tik MMA didinimo: "Jei iš viso siūlomo projekto bus pritarta tik šiam punktui, jis atneš daugiau bėdos nei naudos. Reikėtų atsižvelgti į visą siūlomų priemonių komplektų, pagerinsiančių makroekonominį šalies klimatą."
D.Jankauskas negalėjo atsakyti į klausimą, kiek MMA padidinimas kainuos valstybės biudžetui: "Šiuos skaičius turi pristatyti Finansų ministerija."
Nutarimo projekte siūloma nediferencijuoti MMA pagal ūkio šakas, tačiau išnagrinėti galimybę suteikti teisę laikinai taikyti mažesnę MMA (800 litų) labai mažoms įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurių pajamos neviršija 7 mln. litų arba jų balansinio turto vertė neviršija 5 mln. litų.
Taip pat ketinama patikslinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalius tarnybinių koeficientų dydžius, užtikrinant, kad jų darbo užmokestis nebūtų mažesnis nei MMA. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos teigimu, sprendimas didinti MMA siūlomas, atsižvelgiant į prognozuojamą 5,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą 2012 metais.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius - 670 litų.
Š.Černiauskas: "Toks kėlimas - pasityčiojimas iš dirbančių žmonių"
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Šarūnas
Černiauskas valdančiųjų planus nuo kitų metų liepos kelti minimalią
mėnesinę algą iki 850 Lt laiko pasityčiojimu iš dirbančių žmonių.
Naujienų agentūrai ELTA jis teigė, kad įvertinus infliaciją toks
minimalios algos augimas nieko nereiškia. "50 litų dirbančiajam jokios
realios įtakos neturės, palyginti su tuo, kaip brango visi maisto
produktai, šildymas, kuras", - sakė Š.Černiauskas.
D.Arlauskui planas pasirodė keistas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas
Arlauskas valdančiųjų planus nuo kitų metų liepos kelti minimalią
mėnesinę algą (MMA) iki 850 Lt pavadino "labai keistais".
D.
Arlauskas spėjo, kad verslas šią žinią sutiko ganėtinai džiugiai, bet
abejojo, ar laimingi bus tie, kurie gyvena žemiau skurdo ribos ir gauna
minimalią algą. Jis atkreipė dėmesį, kad realiai į rankas žmogus gaus
tik 38 papildomus litus.
D. Arlauskas pabrėžė, kad artėja sunkus
šildymo sezonas, ir išreiškė viltis, kad galbūt valdžia dar imsis
kompensacijų sumažinti šildymo naštą. "Ar po tos sunkios žiemos, kai
visų kišenės bus ištuštintos energetikų, žmonės labai džiaugsis?" -
retoriškai klausė jis.
Anot D. Arlausko, MMA pakėlimas 100 Lt,
tuo pačiu didinant neapmokestinamą minimumą, būtų buvę geriau ne tik
žmonėms, bet ir verslui, nes didėtų perkamoji galia.
Dabartinį
valdžios sprendimą jis siejo su artėjančiais Seimo rinkimais. "Valdžia
nori prieš rinkimus duoti visiems po truputį - tiek pensininkams, tiek
socialiai remtiniems, tiek tiems, kurie gauna MMA", - teigė jis.
G.Nausėda siūlo MMA derinti su NPD kėlimu
Vyriausybei inicijuojant minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą 50
litų, SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda siūlo kelti ir
neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Šiuo metu NPD yra 470 litų.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas Vyriausybės siūlymą didinti MMA,
G. Nausėda tokį sprendimą ekonomistas pavadino savalaikiu.
"Manau, šitas sprendimas dabar jau pribrendęs ir visai kitaip atrodo
būtent dabartiniame kontekste - tai jau kada bedidės ir vidutinis darbo
užmokestis. MMA turėtų būti didinama iki tų pačių 900 litų, bet dar būtų
geriau ir priimtiniau ir darbuotojams, ir samdomiems darbuotojams, ir
darbdaviams, jeigu jis būtų derinamas su neapmokestinamojo pajamų dydžio
kėlimu, bet atrodo, kad tam turbūt bus nelemta išsipildyti, nes
valdžia, atsižvelgdama į visus globalinius dalykus, atsargiai žiūri į
tokius sprendimus, kurie sumažintų mokesčių pajamas", - sakė jis.
SEB banko eksperto vertinimu, žmonėms šildymo sąskaitos suvalgys didesnę dalį negu padidėtų MMA.
"Nes didinimas iki 850 litų reiškia, kad dar apmokestinama dalis bus
nuo tų 50 papildomų litų. Tai praktiškai, manau, kad net ir imant
vidutinį butą, šildymo sąskaitos per mėnesį šį sezoną išaugs daugiau.
Žmonės išleis gerokai daugiau šildymo sąskaitoms negu MMA didės", -
komentavo G. Nausėda.
Anksčiau ekonomistas buvo iškėlęs MMA
diferencijavimo idėją - kad priešpensinio amžiaus žmonėms galėtų būti
taikomas mažesnis MMA. Šiuo metu, anot G. Nausėdos, ši idėja būtų
netikslinga.
"Matote, diferenciacija sukurtų kažkokią paskatą
jaunimo užimtumui. Dabar diferenciacija atrodys pasityčiojimas iš tos
diferenciacijos, jeigu, sakykime, vienoms darbuotojų grupėms būtų 800
litų, o kitoms - 850 litų. Niekas nesuprastų tokios diferenciacijos
prasmės. Diferenciaciją aš pateisinčiau, jeigu būtų bent jau iki 900
litų padidinta MMA. Galbūt tada tikrai darbdaviai į tai atsižvelgtų ir
galbūt tai turėtų teigiamos įtakos jaunimo užimtumui", - argumentus
dėstė G. Nausėda. Pasak jo, MMA diferencijavimas nebūtų priemonė mažinti
jaunimo nedarbui.
"Kai kalbame apie 850 litų, tai apie jokį
diferencijavimą nėra prasmės kalbėti, nes jis pernelyg menkas ir jokių
esminių paskatų nesuteiks", - pridūrė jis.
Finansų eksperto vertinimu, norint oriai Lietuvoje gyventi, MMA turėtų būti apie 1500 litų.
"Tyrimai rodo, kad už MMA, ypač didesniame mieste Lietuvoje, pragyventi
turbūt yra nelabai įmanoma. Kitas dalykas yra, jeigu nustatome MMA,
kaip įsivaizduotume, kad pragyventi būtina 1500 litų, tai jau kitą darbo
dieną pasipila bedarbių armija į darbo biržą. Ir klausimas, ar tiems
žmonėms geriau dirbti gaunant MMA, ar tiems žmonėms yra geriau stumdytis
darbo biržoje jau būnant bedarbiais. Tai ekonominiai dėsniai yra
negailestingi. Labai norėtume būti geresni ir sakyti, kad "taip, MMA yra
per maža", bet ekonominiai dėsniai baudžia už realijų nesilaikymą.
Jeigu būtų kitaip, sakytume, "valio, didiname MMA iki 5 tūkst. litų, bet
taip nedarome, o nedarome, nes yra tokia situacija ir mokama yra tiek,
kokia yra jėgos kaina", - apibendrino ekonomistas.