Jos teigimu, kinas gali stipriai pagerinti Lietuvos ekonominę situaciją. "Užsienio prodiuseriai atvažiuoja į mūsų šalį ir čia kuria filmus. Per penkerius metus nacionalinis kinas buvo finansuotas 35 milijonais litų, užsienio filmų kūrėjai čia paliko 93 milijonus litų. Tai daug ką pasako", - kalbėjo prodiuserė. Ji siūlė investuoti į kiną ir nebijoti skaičiuoti, kiek šios investicijos uždirbs.
Sprendimas - verslo investicijos
Kroatijos
audiovizualinio
centro atstovė Tatjana Acimovic, dalindamasi savo šalies patirtimi,
pasakojo apie verslo investicijas į kiną. Kroatijoje į kiną verslininkai
investuoja ne periodiškai, ne į atskirus projektus, bet nuolat ir
nuosekliai. Taip susikuria nenutrūkstamas finansavimas, menininkai gali būti tikri, kad jų kūrybai bus pinigų.
Lietuvoje taip pat ketinama skatinti verslo investicijas į kino pramonę. Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Ramūnas Škikas pristatė Pelno
mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie palengvintų kino kūrėjų kvėpavimą. Įstatyme būtų numatytos lengvatos
verslui, kuris finansuoja kino kūrimą.
Jo pateikta schema, kaip veiktų lengvatos skyrimo mechanizmas, tokia: užsienio
kino gamintojas susiranda lietuvišką kompaniją, su kuria nori rengti
projektą, Nacionalinis kino centras tikrina, ar siūlomas kurti filmas atitinka
kriterijus ir ar jam galima teikti valstybės lengvatą, tam tikra
prasme investiciją. Jei filmas atitinka kriterijus, Lietuvos kompanija gauna numatytą mokesčių lengvatą.
Pasiūlymai turėtų būti apsivarstyti Kultūros ir Finansų ministerijose, Konkurencijos taryboje, taip pat jiems turėtų pritarti Europos Komisija (EK). "EK jau pritarė panašiems pasiūlymams kitose šalyse, nematau, kodėl neturėtų pritarti Lietuvos atveju. Visgi procedūros užtruks", - tvirtino R.Škikas. Tikimasi įstatymo pakeitimus įtvirtinti iki 2012 metų gegužės 1 dienos.
„Siūlydami tokį pakeitimą, laikomės pagrindinio
principo, kad būtų teigiamas pokytis valstybės biudžetui“, -
sakė R.Škikas.
Kino kūrėjai prašo didesnės paramos
Nuo 1996 metų Lietuva garsėjo kaip kino kūrimo paslaugas teikianti šalis. "Turėjome puikias sąlygas - kino studiją, kvalifikuotus, profesionalius darbuotojus, užsienio kūrėjams mažas kainas. Šiuo metu profesionalai dėl nepakeliamų sąlygų emigruoja iš Lietuvos, dirba ir pinigus traukia į Latviją, kitas šalis, kuriose suteikiamos lengvatos kino kūrėjams", - lrytas.lt sakė netrukus ekranuose pasirodysiančio lietuviško filmo "Tadas Blinda. Pradžia" režisierius Donatas Ulvydas.
Jis ragino paskaičiuoti, jei į Lietuvą mėnesiui laiko atvažiuoja 4 milijonų eurų biudžeto filmą kurianti komanda, kiek jie išleidžia pinigų viešbučiams, maitinimui bei srities specialistams. Režisierius norėtų, kad valstybė ir verslas būtų dosnesni kino kūrėjams.
Dirba iš idėjos
Jaunojo
Tado Blindos vaidmenį filme atliekantis aktorius Mantas Jankavičius pritarė režisieriui. Paklaustas, kiek jis gali uždirbti iš vieno vaidmens atlikimo, sakė
negalintis paskaičiuoti. „Tai – pirmas filmas, kuriame vaidinau.
Tam, kad galėčiau išreikšti save, man reikalingas teisingas
finansavimas, teisingas palaikymas“, - sakė aktorius. Jis
pripažino, kad kinas Lietuvoje vis dar yra palaikomas ir kuriamas
idėjų dėka.
„Lietuvoje vyrauja idėja, kino pramonės žmonės
dirba pusvelčiui, dirba tik todėl, kad patenkintų savo poreikį
reikštis. Visi mėgaujasi darbu, kurį myli. Man gaila, kad
profesionalūs darbuotojai dirba pusvalčiui“, - pripažino
M.Jankavičius.
Finansavimas - menkas
Kultūros
ministras Arūnas Gelūnas pripažino, kad kino pramonės
finansavimas Lietuvoje – labai menkas. „Metinis finansavimas
kinui Lietuvoje prilygsta vieno gero vaidybinio filmo biudžetui, -
sakė ministras. - Prieš tapdamas ministru maniau, kad bus lengviau
kalbėti apie kiną ir įtikinti žmones, kad kinas ir kino ateitis
labai svarbi. Vs dėl to teko susidurti su nepaprastai dideliu
pasipriešinimu.“
Jo
manymu, pirmiausia reikėtų keisti žmonių mentalitetą. „Kino
aktorius nėra tas pats aktorius kaip teatro. Tai yra labai
brangi sritis, kur yra didelis fabrikas“, - kalbėjo A.Gelūnas.