Barai didesnį pelną susižeria iš tris dienas viešinčių škotų sirgalių nei tris savaites vykusio krepšinio čempionato (video, nuotraukos)

Nerijus Povilaitis, Sigita Purytė
Nors Europos krepšinio čempionatas krepšinio ir ekonomikos orakulams kvepėjo didelėmis pergalėmis ir dideliais pinigais, išpūstos prognozės sprogo it muilo burbulas. Į didmiesčius atvykus palyginti menkam svečių būriui, barai ir restoranai skaičiuoja varganą pelną ir padėkos žodžius mieliau skiria pigių skrydžių bendrovėms bei škotų futbolo sirgaliams.
N.Povilaitis
Daugiau nuotraukų (1)
Kaune įsikūrusių maitinimo įstaigų vadovų viltys subliuško prasidėjus pirmajam čempionato etapui – tapo aišku, kad į Lietuvą atvyko toli gražu ne tiek svečių, kiek tikėtasi. Kaune vykusio čempionato finalinio etapo metu miesto centras bei senamiestis nė iš tolo nepriminė Europos krepšinio sostinės. Nors gatvėse buvo galima sutikti užsienio rinktinių atributika pasipuošusių svečių, kavinėse ir baruose jie neišlaidavo taip, kaip tikėtasi.
Žmonių – kaip eilinį šiltą savaitgalį
Vienos didžiausių Laisvės alėjoje veikiančios maitinimo įstaigos, restorano „Miesto sodas“ direktorius Gintautas Ruminas lrytas.lt sakė, jog lūkesčiai nepasiteisino. Verslininkas minėjo, kad įtakos tam turėjo nemažai priežasčių.
„Pirmiausia, lūkesčiai visoje šalyje buvo labai padidinti. Kita vertus, mes neturėjome praktikos, paskutinį kartą toks renginys vyko prieš 72 metus. Be to, mes viską vertiname per savo lietuvišką prizmę, tikime, kad krepšinis yra vos ne religija. Paaiškėja, jog kitiems krepšinis po futbolo yra neaišku kurioje vietoje“, - sakė restorano „Miesto sodas“ vadovas G.Ruminas.
Verslininkas apskaičiavo, kad čempionato metu jo restorano apyvarta padidėjo 15–20 procentų.
„Šie skaičiai prilygsta gero, šilto savaitgalio apyvartos padidėjimui. Ji tikrai nebuvo viršyta tris, keturis kartus, kaip prognozavo atsargas primygtinai sukaupti siūlę tiekėjai. Kai pas mus atvyksta škotų futbolo aistruoliai, drąsiai galiu sakyti – jie pasiaučia tris kartus daugiau“, - konstatavo G.Ruminas.
„Miesto sode“ užsieniečių buvo ne itin daug, jie pasirodė nuo rugsėjo 13-osios. Svečiai nepuolė litrais maukti alaus, valgius rinkdavo atidžiai studijuodami patiekalų kainas.
„Sąskaitos buvo pakankamai kuklios, alų gėrė, tačiau ne taip, kaip škotai. Užsieniečiai daugiausia valgė jautieną, ji, ko gero, pas mus pigesnė. Svečiai buvo ramūs, nuostolių nepadarė“, - kalbėjo G.Ruminas.
Lietuviai myli Lietuvą, bet nemyli krepšinio
Pagrindiniu krepšinio mylėtojų traukos centru Kaune tapo senamiestyje, Rotušės aikštėje, įrengtas, rungtynes rodęs didžiulis ekranas. Jį pastatė keturių netoliese veikiančių barų savininkai.
Vienas šios iniciatyvos autorių, kavinės „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis sakė krepšinio čempionato metu pastebėjęs keistas tendencijas.
„Susidariau nuomonę, jog lietuviai myli Lietuvą, bet nemyli krepšinio. Kai žaisdavo Lietuvos rinktinė, į Rotušės aikštę susirinkdavo apie 5 tūkst. žmonių. Regis, jie galėtų bet ką atiduoti. Tačiau stebėti rungtynių, kuriose žaidė kitų šalių rinktinės, žmonės neateidavo. Nežinau, kodėl taip yra, gal mes dar nesuaugome?“ - svarstė Ą.Gaižutis.
Pasak verslininko, žmonių skaičiui Rotušės aikštėje įtakos turėjo ir oro sąlygos. Rungtynės prasidėdavo 21 val., oro temperatūra nukrisdavo iki 12 laipsnių.
„Dar reikia paskaičiuoti, kokį pelną davė čempionatas, tačiau galiu konstatuoti, jog stebuklas tikrai neįvyko. Turėjome puikią repeticiją, gal atsiras tradicijos tęstinumas. Artėja olimpiada, kiti renginiai“, - sakė Ą.Gaižutis.
Kavinės skliautas „Savininkas“ sakė šiek tiek pykstantis ant viešbučių vadovų, kurie pakėlę kainas išgąsdino užsieniečius.
„Lietuvio noras uždirbti milijoną per tris savaites nepateisino lūkesčių. Manau, šis žingsnis kirto jiems patiems, taip pat neigiamai atsiliepė kavinių ir barų apyvartoms. Nemažai lėmė ir krepšinio aikštelėje susiklosčiusi situacija. Jeigu lenkai būtų ėję toliau, manau, kad į Lietuvą būtų atvykę gausi jų aistruolių grupė. Rusų delegacija pasirodė kukli, krepšinis šioje šalyje nėra toks populiarus“, - sakė Ą.Gaižutis.
Pasibaigus čempionatui su baime laukiama štilio
Prieš pat Europos krepšinio čempionato finalinį etapą Laisvės alėjoje, legendiniame restorane „Metropolis“, virė darbai – paskubomis buvo įrengiama lauko kavinė su didžiuliais televizoriais.
„Metropolyje“ veikiantį „Charlie Pizza“ restoraną valdančios bei Kauno „Akropolyje“ du restoranus įkūrusios „Vičiūnų grupės“ restoranų padalinio vadovas Gediminas Balnis lrytas.lt žurnalistui minėjo, jog, palyginti su Vilniumi, barams bei restoranams čempionato įtaka buvo nepalyginamai didesnė. Pasak G.Balnio, šie trys „Vičiūnų“ restoranai Kaune dirbo pelningai, sulaukė nemažo užsieniečių būrio.
Apyvartos padėjimą „Vičiūnų“ grupei priklausančiuose restoranuose lėmė dėkinga jų geografinė padėtis - „Metropolis“ įsikūręs pačiame Laisvės alėjos centre, netoli pėsčiųjų tilto, vedančio į Nemuno salą, kur pastatyta naujoji arena. Pramogų ir prekybos centras „Akropolis“ taip pat stūkso šalia arenos.
„Bijau, kad netrukus ateis antrasis etapas, kuriame mes nukentėsime. Bilietai į čempionatą buvo brangūs, po 200 litų už bilietą – lietuviui tai labai aukštos kainos. Manau, jog lietuviai pinigus bus išleidę, labiausiai bijome artėjančio štilio. Jeigu būtų įsilieję užsieniečių pinigai, jie prasisuktų per ekonomikos ciklą. O dabar baruose daugiausia cirkuliavo lietuvių pinigai, išskyrus retas išimtis, tokias kaip „Metropolis“, Kauno „Akropolis“ ir galbūt Vilniaus senamiestis“, - sakė „Vičiūnų“ restoranų grupės vadovas G.Balnis.
Čempionato nauda – darbo vietos
Studentų mėgstamas baras Vilniaus centre „Būsi trečias“ rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje ir šiaip atsigauna – į studijas grįžta jaunimas. „Ruošdamiesi čempionatui priėmėme papildomai du darbuotojus – vieną salės, vieną virtuvės, dar vienas vietoj pusės etato dirbo visą, - pasakojo šeimos, kuriai priklauso baras, sūnus Kristupas Dacius. - Taip pat dėl čempionato nusipirkome dar vieną statinę alui gaminti, bet pamatę, kad tokio didelio kiekio nereikia, pradėjome gaminti naują – trečiąją alaus rūšį.“
Baras tikėjosi parduoti daug alkoholinių gėrimų ir alaus. Tradiciškai daug alaus išgėrė Lietuvos krepšinio sirgaliai, tačiau kitokio alkoholio atsargos taip ir liko sandėliuose. Dabar alkoholinių gėrimų „Būsi trečias“ turi bent porai mėnesių į priekį. Baro savininką taip pat nustebino, kad ne į čempionatą atvykę turistai ne tiek vaišinosi alkoholiu, bet daugiau valgė bei dažniau gėrė gaiviuosius gėrimus.
5 litai iš šimto – iš sirgaliaus kišenės
Vaikinas tvirtino, kad krepšinio čempionato žiūrovai paskutinę savaitę, kada renginiai vyko Vilniuje, sudarė 5 proc. baro apyvartos. „Daug lėmė krepšinio čempionato savanoriai – apie 20-30 žmonių, - kurie penkis vakarus iš eilės atvažiuodavo iš „Siemens“ arenos pasėdėti pas mus“, - pasakojo K.Dacius.
Patiems verslo savininkams – Dacių šeimai – taip pat tekdavo ateiti į pagalbą savo darbuotojams. „Mudu su broliu bare dažniau padėdavome savaitgaliais, o per čempionatą padėjome kiekvieną dieną. Dirbome keturias savaites pakaitomis. Esame dvyniai, todėl žmonėms atrodydavo, kad tas pats žmogus į barą atvažiuoja 7 val. ryte, ir tas pats išvažiuoja 2 val. nakties“, - pasakojo vienas iš brolių dvynių K.Dacius.
Jo teigimu, ši vasara išsiskyrė turistų gausa. Nors baras, įsikūręs Totorių gatvėje, kuri yra kiek toliau nuo mėgstamiausio turistų maršruto, tačiau savininkai pastebėjo užsienio svečių pagausėjimą. „Jei „Wizz air“ ir „Ryanair“ pridėtų dar tiek pat pigių skrydžių, būtų dar geriau. Šią vasarą 90 proc. barų ir kavinių, lauko terasų lankytojų sudarė turistai. Ir dabar, rugsėjį, jaučiasi, kad yra prancūzų, vokiečių, rusų, bet ne čempionato žiūrovų“, - lrytas.lt sakė K.Dacius. Jis tvirtino nesitikėjęs daug iš Europos krepšinio čempionato ir sakė, kad pagrindinė nauda – galimybė užsidirbti papildomai pasamdytiems darbuotojams.
Škotų sirgaliai – daug geriau
Pačiame Vilniaus centre, Rotušės aikštėje, įsikūręs restoranas „Amatininkų užeiga“ čempionato taip pat neliaupsino. „Jei kas galvoja, kad čia aukso kasyklos – klysta. Stebėti varžybų susirinkdavo tiek pat sirgalių, kiek ir per bet kurias kitas lietuvių žaidžiamas krepšinio varžybas“, - pasakojo restorano „Amatininkų užeiga“ direktorė Birutė Marozaitė.
Kaip įprasta, prieš didesnius renginius, restoranas nusipirko penkis naujus plazminius televizorius. Paklausta, ar samdė daugiau darbuotojų, direktorė sakė tik paprašiusi studentų, tradiciškai dirbančių iki rugsėjo, pasilikti trimis savaitėmis ilgiau.
„Mums kur kas naudingiau, kai škotų futbolo sirgaliai atvažiuoja. Visas Vilnius ūžia, ošia, per tas tris dienas turime didesnį pagyvėjimą negu per tris krepšinio savaites“, - kalbėjo B.Marozaitė.
Ji taip pat patikino, kad vasarą per tą patį laiką buvo išgerta daugiau alkoholio negu per čempionatą. „Pagrindinė prekyba būdavo dvi valandos, kai žaisdavo lietuviai, kitomis varžybomis susidomėjimo nebuvo. Jei vis dėlto keli sirgaliai ateidavo, aplinkiniai gyventojai ir tiems kviesdavo policiją, kad per daug netriukšmautų“, - tvirtino moteris.
Didžiausia krizė restorane, anot vadovės, buvo, kai bankrutavo skrydžių bendrovė „flyLAL“. Ji sutinka su nuomone, kad naudingiausia barams ir restoranams – paprasti, pigiai atskristi į Lietuvą galintys turistai.
Fiksavo pardavimų pakilimus
Ne visos matinimo įstaigos krepšinio čemionatą vertino skeptiškai. "Tuose miestuose, kuriuose vyko čempionato renginiai, pardavimų pakilimas buvo – tiek gėrimų, tiek alaus, tiek maisto – neišskiriant kurio nors konkretaus patiekalo ar gėrimo", - lrytas.lt į klausimus atsakė UAB "Čili Holdings" Pardavimų departamento direktorius Rolandas Pakalniškis.
Jis nenorėjo detalizuoti skaičių ir pripažino, kad lūkesčiai susiję su čempionatu ir klientų pagausėjimu pasiteisino tik iš dalies. Visgi tinklas patyrė naudos, o jo vadovai nenusivylė. R.Pakalniškis taip pat tikino, kad maisto ir gėrimų kainų čempionato metu restoranai nekeitė, be to, tradiciškai vyko įvairios akcijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.