Pagal dokumentą Graikija privalo sumažinti biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičių, apkarpyti arba bent jau įšaldyti valstybės tarnautojų atlyginimus, sumažinti išlaidas sveikatos apsaugos sistemai. Be to, ES ir TVF reikalauja, kad būtų padidinti tarifai už šilumos energiją, likviduotos nuostolingos valstybinės įmonės ir paspartintos privatizacijos programos.
Visoms nurodytoms priemonėms jau pritarė Graikijos parlamentas birželį, tačiau vyriausybė vėluoja jas vykdyti, dėl to ir buvo atidėtas eilinės paramos dalies Graikijai skyrimas. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, šalies ministerijos turi iki šios dienos pateikti konkrečias administracines priemones, kurių jos planuoja imtis tam, kad būtų įvykdyti ES ir TVF reikalavimai.
Praėjusią savaitę ES atstovai pranešė, kad sprendimas pervesti Graikijai eilinę paramos dalį atidėtas iki spalio vidurio.
Graikijos finansų ministerija perspėja, kad iždo lėšų liko iki šių metų spalio vidurio. Jeigu Atėnai negaus kitos paramos dalies pagal numatytą ES-TVF programą, šalies laukia neišvengiamas bankrotas.Graikija sekmadienį pažadėjo priimti sudėtingus sprendimus, kad užkirstų kelią bankrotui, bet nepaskelbė naujų griežto taupymo priemonių.
Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus (George Papandreou) atšaukė vizitą į Jungtines Valstijas, kad galėtų sušaukti sekmadienį skubų vyriausybės posėdį likus dienai iki ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) inspektorių susitikimo su Graikijos finansų ministru Evangelu Veniselu (Evangelos Veniselos).
Po ministrų kabineto posėdžio šalies finansų ministras pareiškė žurnalistams, kad „jeigu norime išvengti bankroto, stabilizuoti situaciją, išlikti euro zonoje..., turime priimti strateginius sprendimus“.
Ministrų kabinetas planuoja dar kartą susitikti po derybų su ES ir TVF ir aptarti politikos kryptis, sakė E. Veniselas. Jis užsiminė apie planus smarkiau apkarpyti valstybės sektorių.
Europos finansų ministrai dar neapsisprendė dėl finansinės pagalbos Graikijai skyrimo - euro zonos lyderiai sprendimą dėl 8 mlrd. eurų skyrimo priims spalį.
Graikijoje baigsis grynieji pinigai spalio viduryje, todėl finansinė pagalba šaliai yra būtina. Sprendimą dėl paramos skyrimo priims Europos Komisija, TVF ir Europos centrinis bankas (ECB).
G. Papandrėjus ketino dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir TVF susitikimuose. Jis atšaukė kelionę nusprendęs visą dėmesį nukreipti į krizės tėvynėje sprendimą, nes euro zonos partneriai leido aiškiai suprasti, kad tolesnis Atėnų finansavimas priklausys nuo to, kaip disciplinuotai graikai laikysis aptartų biudžeto rodiklių.
Praėjusią savaitę vyriausybė susiejo atsilikimą nuo plano su pernelyg gilia recesija ir nutarė įvesti mokestį nekilnojamajam turtui tikėdamasi surinkti papildomą 2 mlrd. dolerių sumą per metus.
Atėnų kreditoriai ne kartą buvo perspėję, kad vienkartinės priemonės ir nauji mokesčiai - ne išeitis iš krizės. Jie primygtinai reikalauja skubių reformų ir privatizacijos siekdami padidinti ekonomikos konkurencingumą ir sumažinti išsipūtusį valstybės sektorių.