Kai Vaclovas Daukintis, bendrovės „Vadasiga” vadovas, lauko baldų parodoje išvydo ant polimerinio tinklo suklijuotas trinkeles, tai jam padarė įspūdį, mat nieko panašaus Lietuvoje nebuvo matęs. Verslininkas akimirksniu įvertino – taip sutvarkyti aplinką galima kur kas greičiau.
„Kadangi jau prekiavome lauko baldais, užsiėmėme ir kiemo dangos pardavimu”, – sakė V.Daukintis. Tąsyk, prieš penkerius metus, atsivežęs akmens trinkelių ir pristatęs „Litexpo” vykusioje parodoje, tuoj gavo pirmąjį užsakymą – Klaipėdos senamiesčio grindiniui iškloti reikia 3000 kvadratinių metrų trinkelių.
O neseniai grįžęs iš Pietų Kinijos V.Daukintis džiaugėsi įvykdęs bene didžiausio savo užsakovo – bendrovės „Rūdupis” – pageidavimus, parūpino 12 tūkst. kvadratinių metrų bazalto trinkelių Birštono centriniam miesto parkui.
Vaikai nekris iš vežimėlių
Baigiamo įrengti 25 hektarų ploto Birštono parko kūrėjai takams grįsti pasirinko bazaltą, lauko akmenis ir žvirgždą – bėgimo takeliams.
Tokius milžiniškus plotus darbininkai trinkelėmis kloja pirmą kartą. Iš pradžių išsigandę, ar spės laiku, po pusantro mėnesio darbo lengviau atsikvėpė – iki lapkričio pavyks viską baigti.
„Vaizdelis parke tikrai bus geras”, – patikino „Rūdupio” direktoriaus pavaduotojas statyboms Romas Vasiliauskas.
Tiesa, dėl bazalto jam teko pakovoti: tiekėjo pateiktos gaminio atitikties deklaracijos miesto šeimininkams neužteko, tad R.Vasiliauskas akmenis vežė geologams, kad šie atliktų laboratorinius bandymus. Ir tik sulaukę jų palaiminimo visi sukirto rankomis.
„Ne pigus tas bazaltas, bet būtų žiauru centrinio parko takus išlieti asfaltu. Kurortui keliama aukštesnė kartelė, tad savo miestą tvarkome taip, kad žmonėms nuotaika visada būtų gera”, – žodžių į vatą nevyniojo Birštono vyriausiasis architektas Mantas Michaliunjo.
Jis net neabejoja, kad parkas taps miesto gyventojų ir svečių mėgstama laisvalaikio leidimo vieta. Ir damos bei merginos ten galės drąsiai žingsniuoti avėdamos aukštakulnius, o jaunos mamos nebijoti, kad vaikas iškris iš vežimėlio – pjauto ir deginto bazalto trinkelėmis iškloti takai yra lygutėliai.
Nėra klojimo tradicijų
Birštono parkas – gražus pavyzdys, tačiau akmens trinkelių grindinio kultūra į mūsų aplinką sugrįžo ne taip ir seniai. Anksčiau parkuose ir skveruose matėme tik aptrupėjusias betono trinkeles.
Tiesa, Vakarų Lietuvoje dar yra išlikę vadinamojo vokiško grindinio, kuris, jei įmanoma, dabar rekonstruojamas. Mat dauguma tokių grindinių sovietmečiu buvo užpilti žvyru ir paslėpti po asfaltu ar betonu.
„Džiugu, kad jau ir Lietuvoje pradedama vertinti dangos kokybė, jos natūralumas. Yra užsakovų, kurie supranta, kad čia neverta taupyti – kokybiškas daiktas garantuoja ilgaamžiškumą”, – sakė V.Daukintis.
Klojant grindinį reikia paisyti tam tikrų temperatūros svyravimų.
Mūsų klimato sąlygomis tinkamesnės smulkiagrūdės neakytos akmens rūšys (bazaltas, granitas), nes porėti akmenys, pavyzdžiui, marmuras arba smiltainis, sugeria vandenį, kuris šąlant plečiasi ir jį ardo.
Priežiūra būtina
„Keista, kai žmonės burnoja dėl naujųjų Vilniaus Gedimino prospekto trinkelių, piktinasi, kad jos sutrūkusios. Bet jei ir toliau Vasario 16-ąją prospekte deginsime laužus, nieko gera nebus”, – švenčių organizatorių neatsakingumu stebėjosi verslininkas.
Įkaitintas, greitai atšalęs, o iš ryto dar gavęs porciją druskos – taip žiemą grindinys tiesiog niokojamas.
Miesto šeimininkas turėtų pasirūpinti savo kiemu.
Akmens apdirbėjai – tarsi menininkai
Horizontaliai trinkelių paviršius gali būti pjautas, degintas, bučarda apdorotas ar frezuotas, o vertikaliai – skeltas arba pjautas.
Jei akmuo sprogdinamas, gali atsirasti įtrūkių, į kuriuos patenka vanduo ir kurie nuo temperatūrų svyravimo pradeda irti. Todėl geriausias savybes išsaugo pjauti akmenys.
Akmens apdirbėjai žino daug būdų, kaip natūralų akmenį padaryti kitokį. Vienaip akmuo atrodo, kai jis poliruotas, ir kitaip, kai matinis, dryžuotas, medaus ar apelsinų žievės paviršiaus.
Kainą lemia akmens rūšis, apdirbimo būdas, valiutos kursas ir transportavimo išlaidos.
Bazaltas – gamtos dovana
Kai iš ugnikalnio išsiveržusios lavos sluoksnis stingsta, jis susitraukia vertikalia kryptimi. Statmeni srauto tekėjimui įtrūkiai susiformuoja neįtikėtinu geometriniu dėsningumu – dažniausiai susidaro taisyklinga šešiakampių laiptų struktūra, kuri atrodo tarsi žmogaus rankų darbas. Taip atsiranda bazaltas.
Jo yra įvairių rūšių. Skiriasi amžius, susiformavimo ar lavos stingimo greitis, o kartu ir savybės – tankis, atsparumas vandeniui, porėtumas ir tvirtumas. Ir, žinoma, – kaina.
V.Daukintis stebėjo, kaip bazalto luitai fabrike pjaustomi į plokštes, vėliau – į trinkeles. O tada – kaip gaminami specialūs ruošiniai – ant polimerinio tinklo specialiais klijais pritvirtintos trinkelės su tarpais drenažui (nuotr.).
Šie ruošiniai gerokai paspartina trinkelių klojimo darbus. Mat vienas ruošinys sudaro apie ketvirtadalį kvadrato, todėl darbai vyksta beveik 10 kartų sparčiau, o polimerinis tinklas gamtoje nesuyra mažiausiai 50 metų.