Šis ekonomistas pagarsėjo po to, kai išpranašavo tiek JAV būsto paskolų krizę, tiek 2008-ųjų pasaulio ekonomikos krizę.
„Po dvejų metų Graikijos skolos pasieks 200 proc. ekonomikos. Nors vidutiniu laikotarpiu šaliai reikalingas taupymas ir struktūrinės reformos, tačiau trumpalaikiu periodu jos reikš dar gilesnę recesiją, todėl deficito ir skolos augimo suvaldyti nepavyks. Naujausi duomenys rodo, kad recesija jau beveik virtusi depresija – šįmet šalies bendrasis vidaus produktas kris 7 procentais“, - rašo N.Roubini savo tinklalapyje paskelbtame straipsnyje.
N.Roubini nuomone, Graikija pati savo skolų neišsimokės, o Europos Sąjungos suteikiamos gelbėjančios paskolos tik blogina padėtį.
Net jei skolos būtų atleistos, šaliai reikalinga devalvacija, kad būtų atstatytas konkurencingumas. Tam Graikijai reikia išeiti iš eurozonos. N.Roubini skaičiavimais, per penkis metus algos ir kainos Graikijoje, palyginti su eurozona, turėtų sumažėti apie trečdaliu.
Tiek bankrotas, tiek išėjimas iš euro zonos Graikijai būtų skausmingas ir brangus. Tačiau alternatyva – dešimtmetis infliacijos bei depresijos, tvirtina N.Roubini. Tai būtų gerokai skausmingiau ir ekonomikai, ir finansiškai, ir socialiai.
Pasak N.Roubinio, pasaulyje yra buvę sėkmingų precedentų, kai šalys sėkmingai atsikrato nepakeliamų skolų ar nutraukia neišlaikomus savo valiutos susiejimus su kitų šalių valiuta.
Jis lygina, kad panašiose recesijos ir taupymo pinklėse buvo įkliuvusi Argentina, kuri tai užbaigė bankrotu.
Jo nuomone, skyrimosi nuo euro zonos metu Graikijai reikėtų eurais gautas užsienio skolas pavesti skolomis drachmomis. O euro zona bankroto metu turėtų pagelbėti finansiškai, kad Graikijos ekonomika nesusvyruotų.