Tokias prognozes skelbia strateginių rinkos tyrimų bendrovė „Euromonitor International“.
Pastebima, kad pastaraisiais metais Lietuvoje padidėjo silpnesnių alkoholinių gėrimų bei silpnesnio alaus paklausa. „Euromonitor International“ rinkos analitikė Roberta Kniuipytė teigia, kad tokia tendencija, išliksianti ir per ateinančius penkerius metus, galėjo susiklostyti dėl kelių priežasčių: „2010 m. Lietuvos alaus rinkoje dėl mokesčių sistemos pakeitimų didėjo silpnesnio alaus pasiūla. Dėl mažesnių valstybės nustatytų akcizų silpnam alui gamintojai pradėjo siūlyti vis daugiau šios rūšies produktų, investuoti į jų populiarinimą, tokiu būdu paskatindami šių produktų vartojimą“.
R. Kniuipytė taip pat pažymi, kad nors alus Lietuvoje tradiciškai laikomas vyrų gėrimu, vis daugiau gamintojų pradeda orientuotis į moteris, kurdami naujas silpnesnio alaus bei alaus kokteilių receptūras. Dėl šių priežasčių 2006-2011 m. alaus kokteilių rinka išaug0 apie 6 proc. Be to, ši kategorija vis dar nėra iki galo prisotinta, todėl prognozuojama, kad ir per ateinančius penkerius metus alaus kokteilių rinka kasmet augs vidutiniškai apie 2 proc., 2016 m. pasiekdama 1,9 mln. litrų. Tuo tarpu stipriųjų alkoholinių gėrimų, tokių kaip brendis, romas, viskis, degtinė suvartojamas kiekis vidutiniškai didės tik apie 1 proc. kasmet ir 2016 m. sudarys 26 mln. litrų.
Nepaisant to, kad suvartojamo alaus stiprumas mažėja, nealkoholinis alus Lietuvoje išlieka mažai populiarus ir sudaro tik 1 proc. visų alaus pardavimų kiekio. Nežiūrint alaus gamintojų pastangų skatinti nealkoholinio alaus vartojimą, šis alus lieka populiarus tik tarp labai mažos grupės alaus pirkėjų, pavyzdžiui, vairuotojų.
Prognozuojama, kad iki 2016 m. nealkoholinio alaus rinka vidutiniškai augs apie 1 proc. kasmet ir pasieks 0,74 mln. litrų.