Nafta toliau pigo – baiminamasi, kad Europos skolų krizė mažins naftos gaminių paklausą industrijoje.
Doleris kilo, nes investuotojai ieškojo saugumo. Jų neišgąsdino ir kalbos, kad JAV centrinis bankas rengiasi išleisti daugiau dolerių.
„Standard&Poor's“ netikėtai sumažino savo Italijos skolos reitingą viena padala, iki „A/A-1“, su negatyvia perspektyva. Nurodytos priežastys – prastėjančios augimo prognozės ir žalingi politiniai neaiškumai.
Japonijos indeksas krito 1,4 proc., beveik pavydamas aplinkines šalis - pirmadienį Japonijos rinkos nedirbo, kitur Azijoje dirbo. MCIP indeksas, skaičiuojantis akcijų kainas Azijoje už Japonijos ribų, krito 1,3 procentais.
MCIP indeksas nuo aukščiausio 2011-aisiais taško balandį nukrito jau 22,3 procento.
Nuo liepos pasaulio rinkos krenta baiminantis dėl euro zonos krizės ir galimybės, kad JAV grįš į recesiją.
Pirmadienį Graikijai tarptautiniai skolintojai pareiškė, kad daugiau neskolins jei ši nesumažins savo viešojo sektoriaus deficito. Graikijai reikia skubiai pasiskolinti apie 8 mlrd. eurų (27 mlrd. litų).
Euras nukrito apie 0,5 proc., iki maždaug 1,3615 JAV dolerio.
Auksas kiek brango, bet vis dar nepasiekė 1,8 tūkst. JAV dolerių už unciją ribos. Pirmadienį jo kaina smuko beveik 2 proc., mat saugumo besidairantys investuotojai pirko ne šį metalą, o JAV dolerius ir JAV skolos vertybinius popierius.
Europos akcijų rinka antradienį prekybą pradėjo smukimu, reaguodama į Italijos skolinimosi reitingo sumažinimą.
Europos akcijų indeksas "FTSEurofirst 300" antradienį sumažėjo 0,59 proc., iki 910,62 punkto.
Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 sumažėjo 0,69 proc., iki
5223,13 punkto, Vokietijos indeksas DAX smuko 0,66 proc., iki 5380,12
punkto, Prancūzijos CAC 40 sumažėjo 0,91 proc., iki 2913,28 punkto.
Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi
sukritikavo reitingų agentūros "Standard & Poor's" (S&P)
sprendimą sumažinti Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo
"A+" iki "A". Vyriausybės vadovo nuomone, toks agentūros žingsnis -
"subjektyvus", be to, toks sprendimas "atspindi laikraščių ir žurnalų,
prognozuojančių naują krizę euro zonoje ir JAV, nuomones", teigiama
Italijos vyriausybės pareiškime.
"Reitingų veiksmus greičiausiai
pakurstė laikraščių straipsniai, o ne reali situacija", - Italijos
vyriausybės paskelbtą dokumentą cituoja naujienų agentūra ANSA.
Pats S.Berluskoni pavadino agentūros veiksmus "politiškai motyvuotais".
2010 metais Italijos skola siekė 1,9 trln. eurų, arba 119 proc. BVP -
tai didžiausias rodiklis euro zonoje po Graikijos. Prognozuojama, kad
2011 metais skola sieks 120 proc. BVP. Šalies biudžeto deficitas 2010
metais sudarė 4,6 proc. BVP - mažiau nei Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Vyriausybė planuoja subalansuoti biudžetą iki 2013 metų. Tačiau lėti
ekonomikos augimo tempai gali sutrukdyti šiems planams, teigia agentūra
S&P.