Atėjo laikas paprasčiausiai bankrutuoti, pasitraukti iš euro zonos ir vėl grįžti prie drachmos. Taip graikus padaryti ragina ne bet kas, o pastarąją finansų krizę išpranašavęs JAV ekonomistas Nourielis Roubini.
„Per porą metų valstybės skola pasieks 200 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.
Vidutiniu laikotarpiu struktūrinės reformos ir taupymo priemonės būtinos, tačiau artimiausiu metu dėl to recesija tik dar labiau plėsis, tad suvaldyti biudžeto deficito ir augančių skolų nepavyks.
Naujausiais duomenimis, recesija jau virsta depresija: Graikijos BVP šįmet turėtų kristi net 7 proc.”, – aiškino N.Roubini.
Jo nuomone, pati Graikija savo skolų grąžinti niekaip nesugebės, o tarptautinių kreditorių pagalba palaikant leisgyvę šalį jai tiktai kenkia.
Tiesa, jau ir patys kreditoriai – Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga – nebeskuba merkti pinigų į balą.
Savaitgalį Graikijoje posėdžiavę euro zonos finansų ministrai paskelbė tik tiek, kad eilinė paskolos dalis graikams gali būti sumokėta ne anksčiau kaip spalį. Tačiau vakar pasirodė ir naujų detalių: Atėnams išsiųstas kone ultimatumas.
Tarptautiniai kreditoriai šios šalies valdžiai pateikė sąrašą, į kurį įtraukta 15 biudžeto deficito mažinimo priemonių.
Graikija privalo sumažinti biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičių, apkarpyti arba bent jau įšaldyti valstybės tarnautojų atlyginimus, sumažinti išlaidas sveikatos apsaugos sistemai.
Be to, ES ir TVF reikalauja, kad būtų padidinti tarifai už šilumos energiją, likviduotos nuostolingos valstybinės įmonės ir paspartintos valstybės turto privatizavimo programos.
Visoms nurodytoms priemonėms Graikijos parlamentas jau pritarė birželį, tačiau vyriausybė vėluoja jas vykdyti.
Būtent dėl to kreditoriai vengia mokėti eilinę paskolos dalį – 8 milijardus eurų.
Tuo tarpu graikai jau anksčiau paskelbė pinigų turintys tik iki spalio vidurio. Vakar šios šalies finansų ministras Evangelos Venizelos dievagojosi, kad bent viešasis sektorius bus kuriamas „mažesnis, pigesnis, geresnis ir sumanesnis”.
Bet žodžiai – viena, o veiksmai – kas kita. „Dabar – graikų ėjimas”, – lakoniškai pareiškė TVF atstovas šioje šalyje Bobas Traa.
Jei per artimiausias porą savaičių jie nepradės vykdyti iškeltų užduočių, spalio pradžioje vėl susirinkę euro zonos finansų ministrai paramos skyrimą gali nukelti darsyk.
Tuomet šalis iš esmės bankrutuotų. Toks scenarijus – visiškai realus. Mat net daugiausia pinigų graikams gelbėti sukišusi Vokietija nelabai benori šelpti Atėnus ir toliau.
Juolab kad jau sklando sparnuotas posakis, kuriuo perfrazuota komunizmo kūrėjų idėja: „Iš kiekvieno vokiečio – pagal galimybes, kiekvienam graikui – pagal poreikius.”
Tiesa, net ir Vokietijos žiniasklaida pripažįsta, kad Berlynas rinkose skolinasi už mažas palūkanas, o graikams perskolina pinigus gerokai brangiau.
Tik kas bus, kai iš Atėnų negrįš nei paskola, nei palūkanos? (ELTA, „Ftd.de”, LR)
Smogtų daugeliui
Kaip pažymi ekonomistai, Graikijos bankroto atveju ši šalis nukentėtų bene mažiausiai. Žinoma, jos ūkį kuriam laikui apimtų sąstingis, atlyginimai ir žmonių pajamos tikrai sumažėtų.
Užtat jei valstybė išstotų iš euro zonos ir įsivestų drachmą, pastaroji tikrai būtų verta daug mažiau nei įsivedant eurą. Tokiu atveju restruktūrizavus skolą ir denominavus obligacijas, našta graikams taptų daug lengvesnė.
Atvejų, kai dalinį bankrotą paskelbusi valstybė netrukus atsistoja ant kojų ir tampa konkurencinga, yra nemažai. Pastarojo meto pavyzdys – Argentina, bankrutavusi 2002-aisiais, tačiau jau po trejų metų sėkmingai sugrįžusi į finansų rinkas.
Tačiau milijardus eurų Atėnams skolinę Europos bankai žagsėtų dar ilgai. Gali būti, kad kai kuriuos iš jų tektų netgi gelbėti. Tai smogtų ir draudimo įmonėms, kurios yra įsigijusios Graikijos valstybės obligacijų.