Pirmininkavimą Europos Sąjungai lenkai prisimins ne tiktai dėl dažnų Briuselio valdininkų viešnagių, bet ir dėl šalyje kilusio vyno skandalo. Pastarąjį sukėlė patys Lenkijos vyndariai.
Lenkijai perėmus ES vairą, šalyje viena po kitos lankosi užsieniečių delegacijos, vyksta įvairiausio rango Europos pareigūnų susitikimai ir konferencijos.
Šalies vyndariai įsižeidė, kad jų metu svečiams kažkodėl siūlomas vengriškas, o ne lenkiškas vynuogių vynas.
Žibalo į ugnį kliūstelėjo ir Užsienio reikalų ministerija, pareiškusi, kad šalyje pagamintas vynas – per prastas ir jo per mažai gaminama.
Skubiai pažadėjo lengvatų
Vynininkų sąjunga pasipiktino teiginiais apie prastą šio gėrimo kokybę ir valdininkams ėmė aiškinti, kad gamybos tradicijos pietinėse vaivadijose siekia viduramžius, o prieš karą Zeliona Guroje gaminamas putojantis vynas buvo mėgstamas užsienyje.
Verslininkai apkaltino dabartinę valdžią skiriant per mažai dėmesio ir pinigų šiai ūkio šakai, kuri buvo labai apleista po Antrojo pasaulinio karo.
Tokie kaltinimai parlamento rinkimų išvakarėse valdžiai labai neparankūs, tad Žemės ūkio ministerija skubiai pažadėjo vyndariams didesnę paramą ir įstatymų lengvatas.
Abejonės dėl kokybės
Siekdami išpirkti kaltę Varšuvos politikai ėmė rengti svečiams iš Briuselio išvykas į Lenkijos vynuogynus ir girti vietos vyną.
Tiesa, pagyrimų iš šio gėrimo žinovų jis pernelyg daug nesulaukė.
Antai per ES žemės ūkio ministrų neoficialų susitikimą lenkišką vyną išbandęs Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius suabejojo jo kokybe. Anot ministro, kaimynų sprendimas skatinti vyno gamybą jam atrodo ne visai racionalus.
Gamina savo reikmėms
Tuo tarpu vietos vartotojai nežino, ką ir sakyti: lenkiško vyno parduotuvėse iš esmės nebūna, tad jo mažai kas yra ragavęs.
Šį gėrimą į butelius pilsto tik apie dešimt smulkių gamintojų ir jį parduoda vien mugėse arba ūkiuose įrengtose parduotuvėlėse.
Septynerius metus JAV vynuogynuose patirties sėmęsis, o dabar prabangaus viešbučio „Mierzecin” restoranui vyną gaminantis Piotras Stopczynskis netiki, kad Lenkijoje tai gali tapti pelningu verslu.
Derlius čia yra triskart mažesnis nei Pietų valstybėse, uogos rūgštokos, savikaina – didžiulė, tad jį apsimoka gaminti vien siekiančiam išsiskirti viešbučiui ar restoranui.
„Mierzecin” vynininkystės ūkis pernai pagamino 50 tūkstančių butelių vyno, bet jį siūlė tik viešbučio svečiams.
Vien savo restoranui vyną gamina ir „Jaworek” vyninė, kuriai priklauso didžiausia vynuogių plantacija Lenkijoje – apie 30 hektarų.
Pribloškia kaina
* Seniausios Lenkijos vyninės „Kinga” šeimininkė Kinga Koziarska teigia, kad, norėdama išsilaikyti, ji priversta gaminti pigesnį baltąjį vyną, vynuogių actą, uogienę, prekiauti vynuogių daigais, prieskoniais, rengti ekskursijas, degustacijas, vakarones.
* Zeliona Guroje surengtame vyno festivalyje prie lenkiškų gėrimų prekystalio pirkėjų beveik nebuvo matyti, mat produkcija buvo gerokai brangesnė nei užsieninė.
* Raudonojo vyno butelis čia buvo pardavinėjamas po 60–100 zlotų (48–80 litų), o baltojo ar rausvojo – po 40–55 zlotus (32–44 litus).