Fotografas Vytautas Kandrotas sako pastebintis aiškias lietuviškų vaizdų sugrįžimo į interjerus tendencijas. Tiek įmonės, tiek pavieniai asmenys vis daugiau pradeda domėtis didelio formato nuotraukų su Lietuvos vaizdais atspausdinimo galimybėmis.
V.Kandrotui pritaria ir rėminimo dirbtuvių darbuotojai – Lietuvos vietovių nuotraukos sudaro žymią dalį atnešamų rėminti darbų. Pasitaiko tapytų paveikslų, kompiuterinėmis programomis apdorotų nuotraukų, tačiau populiariausios natūralios, iš paukščio skrydžio užfiksuotos įžymiausių Lietuvos vietovių fotografijos. Dažniausias formatas – 60x40 ir 90x60 cm, tačiau tenka susidurti ir su per visą sieną specialiai spausdinamais foto tapetais.
Dar vienas – kiek netradicinis, bet jau sparčiai populiarėjantis įmonių sprendimas – vietovės, kurioje įsikūrusi organizacija, nuotrauka iš oro. Anot V. Kandroto, tokiai foto sesijai jau reikia pasiruošti iš anksto, tačiau galutinis rezultatas visuomet susilaukia didelio organizacijoje apsilankiusių svečių dėmesio.
Lietuvos vaizdus noriai įsileidžia į kabinetus ir Lietuvos įmonės. Štai baldus gaminanti ir eksportuojanti AB „Freda“, ieškodama įdomesnio sprendimo savo konferencijų salėms, nutarė jas pavadinti senųjų Lietuvos sostinių vardais – taip atsirado Trakų ir Kernavės salės. Natūralu, kad tokių pavadinimų erdves papuošė Trakų ir Kernavės fotografijos. Pasak įmonės personalo vadybininkės Renatos Liumparienės, jai nesuprantamas kai kurių lietuviško kapitalo įmonių sprendimas pasivadinti skambiais angliškais pavadinimais, pamirštant kurioje šalyje vykdomas verslas. Anot R. Liumparienės, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Norvegija ar Švedija savo įmones nuolat pavadina galbūt keistai mums skambančiais pavadinimais ir nesuka dėl to galvos. Tuo tarpu lietuviai stengiasi įtikti užsienio rinkai.