Apie Vyriausybės planus vakar „Lietuvos ryto” televizijos žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje „Lietuva tiesiogiai” kalbėjosi su socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka, Laisvosios rinkos instituto prezidente Rūta Vainiene ir „Swedbank” vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Kokie yra ne deklaruojami, o tikrieji Vyriausybės motyvai 50 litų didinti minimalią algą?
R.Vainienė: Greičiausiai jau prasidėjo rinkimų sezonas, kai žmonėms reikia pasiūlyti ką nors malonaus. Juolab kad ir prezidentė paminėjo, kad apie minimalios algos didinimą reikia kalbėti atsargiai, nuosaikiai, Vyriausybė taip ir padarė.
50 litų niekam neduos naudos, bet ir žalos nebus. O 100 litų dažnam smulkiajam darbdaviui gali būti jau reikšminga suma.
– Ar pajus žmonės pagerėjimą, jei, atskaičius mokesčius, gaus 37 litais daugiau?
R.Lazutka: Jei kalbame apie žmones, kurie dirba už minimalią algą ir iki atlyginimo likus savaitei jiems baigiasi pinigai, tie litai yra reikšmingi.
Bet atsižvelgiant į tai, kiek išaugo kainos nuo ankstesnio didinimo, ta alga yra labai menka.
Statistika skelbia, kad trečdalis žmonių dirba už minimalią algą, tačiau realiai taip nėra, nes labai paplitę vadinamieji vokeliai.
– 800 litų minimali alga buvo ir 2007-aisiais – iki krizės. Ekonominio pakilimo metu ta alga buvo tarsi priimtinas dydis, nebuvo diskusijų, kad reikia ją keisti.
N.Mačiulis: Teigti, kad 2007 metais situacija buvo normali, nereikėtų, nes visą tą laiką nuo įstojimo į Europos Sąjungą atlyginimai augo sparčiau negu darbuotojų sukuriama pridėtinė vertė, darbo našumas.
Dėl to susidarė pavojinga situacija, šalies įmonės tapo nekonkurencingos, smarkiai išaugo nedarbas.
Jeigu per daug padidinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, sukuriamos sudėtingos sąlygos darbo vietoms kurti.
Tai yra ypač aktualu mažesniuose miestuose, rajonuose.
Bet nemanau, kad 50 ar 100 litų padidinimas pakeistų dirbančių žmonių ar profsąjungų požiūrį į minimalų atlyginimą. Jie prašo 1000 litų algos.
R.L.: Jei lyginame darbo našumą ir algas ir atsižvelgiame į kainas, algos pas mus yra nuspaustos žemyn. Mūsų bendrasis vidaus produktas yra arti 60 procentų Europos Sąjungos vidurkio, kainos – trečdaliu, o algos – 4–5 kartus mažesnės.
R.V.: Manote, kad minimalios algos kėlimas panaikintų šešėlį? Gali nutikti priešingai. Dabar verslininkai galbūt sutinka bent tą dalį legaliai mokėti. Jei alga būtų padidinta iki 1000 ar 1200 litų, daugelis iš viso pasitrauktų į šešėlį.
N.M.: Europos Sąjungoje yra daug šalių, kurios visai nereguliuoja minimalaus mėnesinio atlyginimo.
– Kaip vertintumėte idėją, kad tokio reguliavimo nereikėtų ir Lietuvoje?
R.L.: Tai nėra laisvos konkurencijos rinka. O ten, kur viena pusė turi didesnę galią, silpnojo pusėje paprastai būna valstybė. Mes geriau žinome apie monopolines rinkas. Čia yra monopolinė rinka ir valstybė taip elgiasi.
R.V.: Kokią rinkos galią gali turėti smulkusis verslininkas, kuris nori pasamdyti darbuotoją tam tikriems darbams atlikti? Čia juk nekalbame apie didelius darbdavius.
Smarkiau padidinus MMA, regionuose atsiras konkrečių žmonių, kurie neteks darbo, po to eis pašalpų prašyti. Tegul tada profsąjungos ir moka tas pašalpas iš savo kišenės.
R.L.: Bet pažiūrėkime: rajono centro darbo biržoje registruotos trys laisvos darbo vietos ir tūkstantis darbuotojų, kurie ieško darbo. Tai ir įrodo rinkos galią – pasiūla ir paklausa yra labai skirtinga.
N.M.: Jūsų pavyzdys labai geras, bet pateiksiu klausimą. Kas atsitiks toms trims darbo vietoms, jeigu tame mažame miestelyje bus padidintas minimalus atlyginimas?
Ar bus pasiūlyta daugiau darbo vietų? Ne, tada nebus siūloma nė vienos.
Mažesniuose miestuose, rajonuose yra bendrovių, kurioms žymesnis minimalaus atlyginimo padidinimas yra pavojingas.
– Įsivaizduokime, kad tikslas yra būtent toks, kokį deklaruoja Vyriausybė – didinti gyventojų perkamąją galią, pajamas.
Koks dar būdas, nedidinant minimalios algos, tai padaryti?
R.V.: Siūlau chuliganišką mintį, atlikti eksperimentą – panaikinti minimalią algą tam tikram laikotarpiui ir pasižiūrėti, kas bus. Algos tikrai nekris iki nulio, kaip teigia kai kurios teorijos.
Pamatysime, kad nieko neatsitiko. Tai kam mes tada reguliuojame?
– Vis dėlto kaip galima padidinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas?
R.V.: Reikia mažinti mokesčius. Pagrindinė vokelių priežastis yra socialinio draudimo įmokos. Jos – didelės, žmonės neturi paskatų jų mokėti. Tada žmonės geriau renkasi daugiau pinigų dabar negu kažkokį paukštį danguje kažkada. Ypač kai pensinis amžius tolsta.
N.M.: Niekam ne paslaptis, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, panašus į Skandinavijos šalis. Natūralu, kad tada stengiamasi kaip nors išvengti mokesčių.
Lietuvoje tikrai ne penktadalis žmonių gauna tik minimalų mėnesinį atlygimą.
Pusė jų ar net daugiau gauna priedą prie algos ir tai yra bloga situacija. Neoficialiai mokant atlyginimus, nesurenkama pajamų į biudžetą.
– Kodėl Vyriausybė nesiūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydžio, kuris net ir su tuo pačiu minimaliu atlyginimu garantuotų didesnes pajamas?
R.L.: Matyt, bijo, kad neteks biudžeto pajamų. Juk jis deficitinis.
– Ar 850 litų minimali alga realiai padidintų perkamąją žmonių galią?
R.L.: Tai yra žingsnis ta linkme. Tačiau Lietuvoje oficialios algos vis tiek yra per mažos pagal mūsų darbo našumą ir išsivystymo lygį.
R.V.: Tačiau niekas negali paneigti, kad yra ir vokeliai. Keldami minimalią algą galime kai kuriuos vokelius išnaikinti, o kai kuriuos padidinti.
– Kaip manote, kodėl algą norima didinti po metų?
R.L.: Turbūt Vyriausybėje yra gana daug įsitikinusiųjų, kad tos algos nereikia reguliuoti ar bent jau didinti. Kita vertus, jaučiant tam tikrą spaudimą bei gyventojų lūkesčius bandoma ir jiems įsiteikti, ir neatsisakyti savo pagrindinės idėjos, kad alga būtų kuo mažesnė.
– Vadinasi, iš esmės viską lemia artėjantys rinkimai, o ne ekonominė logika?
R.J.: Greičiausiai taip, nes ekonominė logika diktuotų elgtis kitaip.
N.M.: Sprendimas kelti minimalų atlyginimą 50 litų kažin ar gali daug rinkėjų patraukti, nes tas didinimas – simbolinis.
Tai – tam tikras kompromisas, esant spaudimui rinkoje, ypač dabar, kai užsienio paklausa gali labai stipriai susvyruoti. Juk didėjant atlyginimams įmonių konkurencingumas mažėja.