Išsipildė tai, apie ką Silvio Berlusconi jau seniai buvo įspėtas – šios euro zonos senbuvės reitingas sumažintas nuo AA iki A.
Tokių patyčių italai seniai nebuvo patyrę. Tačiau svarbiausia, kad jiems tai nemažai kainuos. Juk „Standard & Poor’s” nustatė ir neigiamą reitingo perspektyvą.
Tai reiškia, kad, nepasikeitus padėčiai, reitingas toliau gali būti karpomas. Tokiu atveju skolose skęstanti Italija pinigų galės gauti nebent sutikdama mokėti brangiau.
Premjeras iškart įsižeidė
Italijos premjeras S.Berlusconi reitingų agentūros sprendimą iškart pavadino politiškai motyvuotu. Anot skandalingojo šalies vadovo, „Standard & Poor’s” rėmėsi ne faktais, o žiniasklaidos skelbiama informacija.
Tokia reakcija jau nieko nenustebino: vos sumažinus skolinimosi reitingą, panašiai rypavo ir graikai, ir net Jungtinių Valstijų valdžia.
Tačiau Italija netrukus gali sulaukti ir daugiau smūgių. Artimiausiu metu ir kita tarptautinė agentūra „Moody’s” ketina atidžiau patyrinėti šios šalies padėtį. Neatmetama, kad ir ji sumažins italų reitingą.
Padėtis – nepavydėtina
Priežasčių tokiems sprendimams – apstu. Italija yra didžiausia Europoje ir trečia pagal dydį pasaulyje (po JAV ir Japonijos) skolininkė.
1,8 trilijono eurų (6,215 trln. litų) – tiek siekia Italijos skolos. Jos sudaro 119 procentų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Italijos valdžia jau parengė planą, kaip būtų galima šiek tiek suvaldyti augančias skolas.
Pagal jį, įvedus taupymo režimą viešajame sektoriuje ir pradėjus įvairias reformas, per trejus metus šalies biudžetas galėtų sutaupyti 54 milijardus eurų (per 186 mlrd. litų).
Užsipuolė agentūrą
Šiam planui ką tik buvo pritarta. Todėl „Standard & Poor’s” sprendimą skubotu vadina ne tik Italijos, bet ir kai kurių kitų užsienio šalių ekonomistai: anot jų, agentūra galėjo duoti Romai bent šiek tiek laiko.
„Nepasakytum, kad ši žinia buvo lyg žaibas iš giedro dangaus, bet vis tiek ji šiek tiek netikėta. Man tai panašu į agentūrų lenktynes – kuri pirma sumažins vienos ar kitos valstybės reitingą”, – sakė „Royal Bank of Scotland” analitikė Paola Biraschi.
Kur kas mažiau žodžius į vatą vyniojo Prancūzijos finansų ministras Alainas Jupe, pagyręs italus, neva daug nuveikusius ekonomikos labui. „Mes neprivalome paklusti šiai reitingų agentūrų diktatūrai. Juolab kad jų skaičiavimo metodiką būtina tobulinti”, – rėžė A.Jupe.
Tiesa, tokie griežti žodžiai gali reikšti, kad prancūzai patys prisibijo vertinimo agentūrų: juk šios šalies bankai dėl euro zonos krizės patyrė labai daug nuostolių, todėl ir Paryžius gali netekti kol kas aukščiausio skolinimosi reitingo.
Rengiasi mažinti prognozes
Kad ir kaip būtų, kol kas reitingų sudarinėtojai iš dalies teisūs: Italijos šviesi ateitis gali laukti nebent labai negreit.
Šaltiniai Romoje skelbia, kad šalies vyriausybė, atsižvelgusi į ekonomikos padėtį, netrukus sumažins šių metų BVP augimo prognozę nuo 1,1 iki 0,7 proc., o kitąmet ūkis augs ne daugiau kaip procentu.
Siūlo radikalų sprendimą
Kai kurie ekspertai siūlo ir radikalių sprendimo būdų. Prancūzijos aukštosios socialinių mokslų mokyklos direktorių tarybos narys Jacques’as Sapiras mano, kad Italija, Ispanija, Portugalija turėtų atsisakyti euro, jei tai padarytų Graikija.
„Italijoje ir Ispanijoje dominuoja ne tik turizmas, ten yra ir pramonė. Kai sukūrėme eurą, kilo bėdų dėl potencialaus ūkio augimo šiose šalyse.
Portugalijoje, Ispanijoje ir Italijoje jis siekė iki 1 proc. BVP per metus. Tai – labai nedaug. Šioms šalims būtina, kad BVP augtų 2–3 proc., jei jos nori sumažinti savo skolą”, – sakė J.Sapiras.
Eksperto nuomone, pasilikusios euro zonoje šios valstybės to padaryti neįstengs.
Kalčiausi – politikai
Kita vertus, reikia pripažinti, kad Italijos reikalai – anaiptol ne tokie prasti, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Šalies biudžeto deficitas pernai siekė vos 4,6 proc., o iki 2013-ųjų Roma tikisi biudžetą subalansuoti. Tiesa, ekonomikai augant tokiais tempais, tai sunkiai įsivaizduojama.
Kol kas italai sugeba pasiskolinti už kiek daugiau nei 5 proc. metinių palūkanų.
Tačiau tik dėl to, kad neseniai Europos centrinis bankas buvo surengęs invaziją į rinkas, kuriose supirkinėjo šios bei kitų bėdų turinčių euro zonos valstybių vertybinius popierius.
Vis dėlto net ir „Standard & Poor’s” pabrėžė, kad didžiausia Italijos bėda – politikai. Silpna valdančioji dauguma paprasčiausiai nesugeba priimti ryžtingų sprendimų, būtinų ekonomikai paskatinti.
Tuo tarpu premjeras S.Berlusconi galėtų pasižiūrėti į skaičius: jo valdymo metais šalies ekonomikos būklė tiktai blogėjo, nors politikas žadėjo priešingai.
Išgelbėti vargu ar pavyktų
Tačiau jeigu Italijai kiltų bent menkiausia galimybė tapti nemokiai, jai vargu ar galėtų pagelbėti Europos finansinio stabilumo fondas, Vokietija ar kiti donorai. Mat ši šalis tiesiog yra per didelė, kad jai būtų įmanoma suteikti pakankamai paskolų geromis sąlygomis.
Juk Italijos bendrasis vidaus produktas net tris kartus didesnis nei visų trijų šiuo metu gelbstimų ES šalių – Graikijos, Airijos ir Portugalijos kartu sudėjus.
Kita vertus, dėl Italijos bėdų kenčia ir visa Europa. Antai vakar rytą, vos paskelbus „Standard & Poor’s” nuosprendį, euras staigiai atpigo dolerio atžvilgiu. Kursas pakilo tik vėliau, rinkoms tikintis, kad graikams pavyks susitarti dėl eilinės paskolos išmokos.
„Italija pateko į sūkurį, tempiantį šalį vis giliau. Pati ji vargu ar sugebės iš ten išsikapstyti.
Tačiau jei italai neteks kreditorių pasitikėjimo, jo neteks ir visas Europos bankų sektorius”, – įspėjo Briuselyje įsikūrusios bendrovės „Re-Define” analitikas Sony Kapooras.