Augalinis aliejus, riebalų mišiniai, saldumynai, margarinas arba majonezas. Tai – produktai, kuriuose būna genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), dažniausiai – sojų.
Sojų pupelės yra baltymų šaltinis. Tačiau genetiškai modifikuotos – gerokai pigesnės. Todėl yra įvairių rūšių augalinių riebalų, kurie dėl mažesnės savikainos maišomi su modifikuotų sojų aliejumi.
Ar vartotojai turėtų žinoti, kad valgo mėsos kepsnį, iškeptą su GMO turinčiu aliejumi? Arba daržovių salotas, užpiltas augaliniais riebalais su GMO?
Vakar Seimas nutarė, kad tam dar ne laikas. Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisos liko nepriimtos. Šis teisės aktas buvo grąžintas rengėjams patobulinti.
Kol kas produktai, kuriuose yra nors šiek tiek GMO, nebus specialiai paženklinti ar kraunami į atskiras lentynas.
Ženklinimas nepakito
ES, o kartu ir Lietuvoje galiojanti GMO ženklinimo tvarka numato, kad nurodant produktų sudėtį turi būti pažymima GMO, jeigu jų yra daugiau negu 0,9 proc.
Įstatymo pataisomis ketinta situaciją pakeisti. Norėta, kad visi maisto produktai, o kartu ir vaistai bei maisto papildai turėtų būti specialiai paženklinti, net jei GMO juose būtų tik pėdsakų – mažiau nei 0,9 proc.
Tačiau to neįvyko. Pasak parlamentaro Andriaus Burbos, Seimas padarė diplomatinį reveransą: grąžino įstatymą taisyti rengėjams.
Seimo komitetai, kuriuose jis buvo svarstytas, pataisoms nepritarė. Svarbiausias argumentas – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas išsiskirtų iš kitų ES teisės aktų.
Šiuo metu visos ES šalys, ženklindamos GMO turinčius maisto produktus, laikosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento. Anot A.Burbos, Lietuva galėtų inicijuoti šio reglamento pakeitimus. Ypač tuomet, kai 2013-ųjų pirmąjį pusmetį pirmininkaus ES Tarybai.
Deda į pašarus
Pagal šiuo metu galiojančią GMO ženklinimo sistemą, nereikalaujama specialių įrašų tų produktų etiketėse, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų.
ES šalyse sojų beveik neauginama. Jų pupelės bei rupiniai į ES importuojami iš JAV, Brazilijos, Argentinos. Beveik visos šiose šalyse auginamos sojos yra genetiškai modifikuotos.
Pašarų pramonėje sojų rupiniai ir genetiškai modifikuoti kukurūzai naudojami daugiau kaip 15 metų. Anot pašarų gamintojų, kiaulių ir paukščių pašarų racione sojoms kol kas nėra tinkamos alternatyvos.
Akylai tiria ryžius
Šiuo metu ES įteisinta apie 40 veislių genetiškai modifikuotų sojų, kukurūzų ir rapsų. Maisto produktų gamybai gali būti naudojamos tik įteisintos veislės.
Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, genetiškai modifikuotų sojų produktų gali būti net 25 tūkst. rūšių maisto gaminiuose.
Be sojų, genetiškai modifikuotos gali būti ir bulvės, pomidorai, ryžiai.
Tačiau daugumos jų veislės ES dar nėra įteisintos.
Pasak V.Jarošienės, dėl GMO tiriama ir kiekviena siunta ryžių, importuojamų iš JAV, Kanados, Kinijos, Vietnamo ir kitų trečiųjų šalių.
Produktų su GMO Lietuvoje – apstu
* 26 pavadinimų augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų (GM) sojų pupelių arba kurie sumaišyti su aliejumi iš GM sojų.
* Pavyzdžiui, „Aukselis”, „Brolio”, „Optima linija”, „Sodžiaus”, „Kolumbo”, „Grace”, „Saulutė”, „Tėviškės”, „Flarina” ir kiti.
* 7 pavadinimų margarinas ir tepieji riebalų mišiniai, kuriuose yra aliejaus iš GM sojų: „Aukselis”, „Optima linija”, „Aima”, „Sodžiaus”, „Aiwa” ir kiti.
* „Sodžiaus” ir „Provanso” majonezas, kuriame yra aliejaus, išspausto iš GM sojų.
* 43 pavadinimų saldainių ir kitokių saldumynų, kuriuose yra GM sojų produktų.
* Tarp jų – šokoladiniai kiaušiniai su staigmena („ANL Heros”, „Toy Toy”, „Dino” ir kiti), saldainiai su žaisliuku „Chick & Duck”.
* 97 pavadinimų kulinarijos gaminiai, kuriems gaminti naudojamas aliejus, pagamintas iš GM sojų pupelių.
* Tai – įvairūs aliejuje virti arba kepti miltiniai gaminiai, mėsos, paukštienos kotletai, kepsniai, muštiniai, žuvies gaminiai, su tokiu aliejumi maišytos salotos.
Vengia pažymėti
* VMVT duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį iš Izraelio ketinta importuoti 25 kilogramus maisto papildams gaminti skirto sausojo ekstrakto „Solgen 40”. Jame rasta daugiau negu 5 proc. genetiškai modifikuotų sojų. Šių žaliavų lydinčiuose dokumentuose ir ženklinimo etiketėse GMO nebuvo nurodyta.
* Saldumynuose, importuotuose iš Turkijos (per 26 tonas), buvo rasta genetiškai modifikuotų sojų. Saldainių sudėtyje jų buvo per 0,9 proc., bet saldumynai nebuvo deramai paženklinti.