Vilkaviškio rajonas patenka tarp
daugelio tų, kurie šią vasarą apsilankiusių svečių
priskaičiavo daugiau nei prieš metus. Anot Vilkaviškio turizmo ir
verslo informacijos centro vadovės Daivos Riklienės, jei lygintume
centre apsilankiusių svečių skaičių, tai būtų galima teigti,
jog Vilkaviškis šią vasarą sulaukė 10 proc. daugiau turistų.
Jei lygintume telefoninių paklausimų skaičių, augimas dar
didesnis – 30 procentų.
Kaip sakė pašnekovė, lietuviai į
Vilkaviškio rajoną užsuka savaitgaliais, tačiau dažniausiai
derinasi prie renginių. Vien rugsėjį Vilkaviškio rajone rengiama
regata, dviračių žygis, į kurį suvažiuoja velomanai iš Kauno,
Panevėžio, Jonavos, ir šiaurietiško ėjimo žygis.
Šiais metais dviratininkai traukė į
Kartaklanį – pajudėję iš Vilkaviškio aikštės jie nuvažiavo
29 kilometrus. Dviračių žygis – ne tik pedalų mynimas, bet ir
turistinė arbata, be to, žygeivius lydi gidas, kuris pasakoja apie
aplankytas vietas.
Šiaurietiškas žygis rugsėjo 25-ąją
vyks antrą sykį. Specialistai pramankštins pasiruošusius
žygiuoti, paaiškins, kaip reikia vaikščioti. Šį kartą iš
miesto ketinama žygiuoti į Paežerių dvarą – į vieną pusę
apie 5 kilometrus.
Vilkaviškį lanko ir vokiečiai,
lenkai, nemažai užsuka žydų. „Didžioji dalis miesto
bendruomenės – buvę žydai. Vieni atvykusieji ieško senelių
kapų, kiti dairosi namo, kuriame gyventa, ir žiūri, kas ten dabar.
Vokiečiams mes – tranzitinis taškas, kurį jie kerta važiuodami
giliau į Lietuvą. Tačiau pas mus užsukančius vokiečius ypač
domina, kaip keičiasi mūsų kaimas. Labiausiai ši sritis traukia
tuos svečius, kurie yra čia buvę prieš penkerius metus. Lenkus
tenkina mūsų krašte teikiamos apgyvendinimo paslaugos, domina
nepaliesta gamta, Vištyčio regioninis parkas, jiems patinka
pasivaikščiojimas po piliakalnius“, - apie turistų poreikius
pasakojo D.Riklienė.
Ji Vilkaviškio rajone siūlo aplankyti
Paežerių dvarą, kuriame įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus
ir Sūduvos centras, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos gimtines,
regioninį parką su pažintiniais takais ir pliakalniais, trečiąjį
pagal dydį Lietuvoje – Vištyčio pėduotąjį - akmenį,
aliejinę, malūną su autentiškais įrenginiais.
Anot D.Riklienės, šią vasarą buvo
labai daug norinčių paplaukioti baidarėmis Šešupės upe, kurioje
įrengti pontoniniai tiltai ir ruošiamasi sustatyti ženklus.
Rajono svečiai gali apsistoti
dviejuose prie Vištyčio ežero esančiuose kempinguose arba kaimo
turizmo sodybose. Jei atvyksta į rajoną daugiau žmonių, jiems
siūlome apsistoti kempinge, kuriame yra viešbutis, Vilkaviškio
krašte galima rasti ir kaimo turizmo sodybą, kuri priima 50 žmonių.
„Kitose sodybose, esančiose mūsų
krašte, gali apsistoti 20-30 žmonių. Tačiau šią vasarą buvo
savaitgalių, kai tam tikros sodybos būdavo rezervuotos prieš 3-4
mėnesius“, - kalbėjo D.Riklienė.
Nori M.K.Čiurliono ir Grybų
muziejaus
Varėnos kraštui ši vasara gera ne
tik dėl to, kad į rajoną sugrįžo turistai, bet ir naujais šią
Lietuvos dalį atradusiais svečiais. „Tikriausiai taip yra, nes
žmonės atsigavo“, - spėja Varėnos rajono savivaldybės
švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Tatjana
Saulevičienė.
Jos teigimu, daugelis svečių važiuoja
į kaimo turizmo sodybas, o šių daugėja, plečiasi.
Susitvarkiusios jos siūlo ne tik daugiau vietų, bet ir papildomų
pramogų. „Pastebėjome, kad kaimo turizmo sodybos mūsų rajone
orientuojasi į pažindinimą su senoviniais amatais: moko velti
vilną, lieti žvakes, austi, keramikos, nupjauti grikius, iškulti,
sumalti ir iš jų iškepti blynus. Viskas dirbama senoviniais
padargais: spragilais, pjautuvais, senovinėmis girnomis“, -
lrytas.lt sakė T.Saulevičienė.
Nors į Varėnos rajoną užsieniečių
daug neatvažiuoja, tačiau sulaukiama lenkų, rusų, kelioms dienoms
atvykstančių vokiečių. Anot T.Saulevičienės, grupė šveicarų
ketvirti metai atvyksta pailsėti į Varėnos kraštą. Čia
mėgaujasi gamta, ramybe.
Lenkai į šią Lietuvos dalį
dažniausiai atvyksta dviem dienom. Daugelis jų domisi vandens
turizmu. Kaimynai ypač pamėgę baidarėmis plaukti Ūla, Merkiu ir
Varėne.
Į Varėnos kraštą atvykstantys
lietuviai bėga nuo miesto, kiti dairosi pramogų kaimo turizmo
sodybose ir, pasak pašnekovės, labai noriai važiuoja į Dzūkijos
nacionalinį parką. Šiais metais jam suteiktas PAN parkų vardas.
Kaip aiškina T.Saulevičienė, tai teritorija, kurioje plėtojamas
ekologiškas turizmas. Ketinama į ją vilioti turistus, kurie nori
necivilizuotos gamtos. Planuojama šioje teritorijoje įrengti kaimo
turizmo sodybą, viešbutį, siūlyti poilsines pramogas, tačiau
viskas turėtų būti taip įkomponuota, kad nepažeistų gamtos.
„Pas mus labai trūksta maršrutų
dviračiams. Negana to, dėl intensyviai kertamo miško, labai
suniokoti miško keliukai, todėl jais sudėtinga pravažiuoti.
Tačiau šiuo metu įgyvendiname du projektus, kuriuos baigus atsiras
dviračių ir pėsčiųjų takų. Jų pradžia – Varėnos mieste
prie vadinamosios Varėnos jūros ir prie Žiežulio ežero“, -
kalba T.Saulevičienė.
Nors Varėną visi sieja su grybais,
tačiau šis miestas yra ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio
gimtinė. Tad norima čia įkurti muziejų, informacinį centrą ir
takus, kuriais būtų galima nueiti iš Varėnos į Senąją Varėną.
Jei pavyks idėjas paversti tikrove,
Varėnoje be muziejaus M.K.Čiurlioniui turėtų atsirasti ir Grybų
muziejus, kuriame būtų galima susipažinti, kokie grybai auga ir ką
iš jų galima padaryti.
Nori judėjimo žiemą
Karščiausia naujovė Zarasuose –
Zaraso ežero 17 metrų aukščio ir 34 metrų pločio apžvalgos
ratas, nuo kurio galima pasidairyti po ežerą ir miesto apylinkes.
Tiek į jo, tiek į pakrančių tvarkymą – pėsčiųjų takus,
prieplauką, fontanus, apšvietimą – per dvejus metus investuota 4
mln. litų. Tai – dar vienas traukos taškas Zarasuose, kurių,
kaip pripažįsta Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius, itin
unikalių objektų, be Stelmužės ąžuolo ir restauruojamos
Stelmužės medinio baroko bažnyčios, nėra daug.
Tačiau vasara, anot A.Abramavičiaus,
dar turi kuo nudžiuginti ir į Zarasus atvykusius turistus, ir
pačius Zarasus poilsiautojų srautais. „Vasara buvo pakankamai
nebloga ir geresnė nei buvusi. Ypač – renginių prasme. Liepą ir
rugpjūtį pas mus kas savaitę vyko dideli renginiai, pavyzdžiui,
„Mėnuo juodaragis“, „Roko naktys“, „300 ežerų ralis“,
kurie sutraukdavo 6-7 tūkst. žmonių“, - lrytas.lt sakė meras.
Visai kas kita – žiema. „Tuo metų
laiku į Zarasus atvykstantys žmonės nori paslidinėti, pažvejoti.
Tačiau tam reikia gerų orų, nusistovėjusios žiemos. Todėl
pagrindiniai planai, kai kalbame apie turizmą – sezono
prailginimas žiemą. Galvojame apie kalvų, lygumų slidinėjimo
trasas. Be to, vandenyje norime įrengti trosų sistemą, dar
vadinamą „cable drive“. Jos galėtų pasitarnauti žiemą
slidininkams tempti, o vasarą jomis naudotųsi vandens slidininkai“,
- kalbėjo A.Abramavičius.
Norėtųsi Zarasams ir viešbučio.
„Mieste yra keletas svečių namų. Tačiau kai į festivalius
atvyksta žvaigždės, dažniausiai jie turi savų reikalavimų.
Pavyzdžiui, „Guano Apes“ važiavo miegoti į Daugpilį. Nors
turime patvirtintą viešbučio projektą, tačiau jo statybos dar
neprasidėjo“, sakė Zarasų rajono meras.
Kol kas Zarasų kraštas skaičiuoja
turizmo sezonu atvykstančius svečius. Pasak mero, daugiausia jų iš
didmiesčių – Vilniaus, Panevėžio, o kai Klaipėdoje vyksta
Jūros šventė, Zarasų kraštą atranda ramybės ieškantys ir iš
miesto bėgantys klaipėdiečiai.
Kalbėdamas apie užsienio svečius
meras toli negriebia. „Artimiausias mūsų užsienis – už 20
kilometrų esantis Daugpilis. Latviai suvažiuoja tiek į kaimo
turizmo sodybas, kurios šią vasarą atsigavo, tiek į renginius
atvyksta. Latviams labai patinka pas mus žvejoti. Galima sakyti, kad
Latvijos Latgalės regionas - mūsų tikslinė rinka“, - teigia
A.Abramavičius.
Kaimo turizmas galėjo išgyventi
Zarasams besidžiaugiant artima latvių
kaimynyste, Vilniaus rajono savivaldybės
Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė
Gražina Golubovska, kalbėdama apie rajone apsilankančius
užsieniečius, mini baltarusius ir lenkus. Pastarieji čia atvyksta
aplankyti savo giminės dvarų.
Anot G.Golubovskos, tikimasi, jog
lietuviai, baltarusiai ir lenkai lankys ir Bareikiškių kaime
restauruotą dvarelį, kuriame septynerius metus gyveno Vladislovas
Sirokomlė, parašęs kelionių vadovėlį „Kelionės po Lietuvą“.
Dvarelyje yra V.Sirokomlės muziejus, sutvarkytas parkas su estrada.
Kita šių metų naujovė –
restauruotas Liubavo malūnas. Įdomiai praleisti laiką galima ir
pažinus Vilniaus rajone esančių pilkapių ir piliakalnių
istoriją.
„Norime įrengti Ašmenos aukštumos
turistinę trasą. Rajone numatyta tiesti dviračių ir pėsčiųjų
takus. Neries parke dviračių takai jau įrengti. Ketinama įrengti
dviračių taką nuo Nemėžio iki Medininkų, o prie Neries - nuo
Nemenčinės per Skersabalius – 34 kilometrų trasą slidininkams,
riedutininkams ir pėstiesiems. Tik koją kiša žemės reforma, -
lrytas.lt aiškino G.Golubovska. - Vis dėlto mūsų tikslas –
sukurti galimybę aktyviai pailsėti: dviračiu apvažiuoti dvarus“.
Vilniaus rajone panorę ilgesniam
laikui apsistoti svečiai, nakvynės ieškosi arba pačioje
sostinėje, arba kaimo turizmo sodybose.
„Kaimo turizmo paslaugų teikėjai
kalba, kad ši vasara buvo daug geresnė nei praėjusi – sodybos
užpildytos. Pernai svečių sulaukta vienas kitas per mėnesį, o
šiais metais kaimo turizmas gali jau ir išgyventi. Tačiau tie
svečiai, ypač užsieniečiai, kurie nori apsistoti kaimo turizmo
sodybose, ieško tokių, kuriose šeimininkai turi ūkį, iš kurio
tiekiamas maistas. Vis dėlto dažniausiai kaimo turizmo sodybose
švenčiamos šeimos šventės“, - teigė pašnekovė.