Nuo to priklauso palūkanų norma. Reitingo sumažinimas reiškia, kad šaliai teks mokėti brangiau už skolinimąsi.
Iš visų vertinimus atliekančių agentūrų seniausia yra „Standard & Poor's“ (S&P), įkurta 1860-aisiais, kad įvertintų JAV geležinkelių finansus.
Šiemet skolinimosi reitingai buvo sumažinti ir Graikijai, Ispanijai, Airijai ir net Kiprui. Euro ateitis tokia neaiški pirmąkart nuo pat 1999-ųjų. Kurios šalys jau parklupo ir kurioms labiausiai gresia sekti iš paskos?
Graikija
Problema: Graikijos skola siekia 340 mlrd. eurų.
2009-ųjų pabaigoje, po mėnesių spekuliacijos ir Islandiją bei Artimuosius Rytus sukrėtusių skolų krizių, Graikija pagaliau prisipažino, kad įklimpo į didžiausią skolų jūrą per savo istoriją. Šalys partnerės puolė į pagalbą – pernai euro zona Graikijai suteikė 110 mlrd. paskolą, o šiemet sutarta dėl dar vienos panašaus dydžio paramos, nors pinigai dar neperduoti.
Dauguma analitikų skeptiškai vertina Graikijos galimybes kada nors grąžinti milžinišką skolą. Sklinda kalbos apie beprecedentį įsipareigojimų nevykdymą arba Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Dėl glaudžios Europos šalių ekonomikų integracijos toks scenarijus skaudžiai smogtų Prancūzijos ir Vokietijos bankams.
Tad nors Graikijai suteikta pagalba, baimė, kad šalis nebeturės pinigų, ir toliau nepalieka investuotojų.
Reitingai: šiuo metu reitingų agentūros Graikijos valstybines obligacijas laiko „šlamštu“, tai yra, numato didelę tikimybę, kad šalis bus nemoki. S&P savo vertinimą nuo 2009-ųjų sumažino septynis kartus, nuo A iki CC, trečios nuo galo kategorijos pagal agentūros vertinimo skalę.
S&P: CC
Moody's: Ca
Italija
Problema: Italiją slegia didžiausia skola visoje euro zonoje, o šalies ekonomika stingsta. Šią vasarą šaliai teko skolintis už rekordiškai dideles palūkanas, kas paskatino vėl prašnekti apie biudžeto karpymus. Alternatyva – skolintis dar daugiau – nėra realistiška, nes palūkanų norma pasiekė 6 proc.
Roma pristatė 60 mlrd. eurų vertės taupymo planą ir siekia iki 2013-ųjų subalansuoti biudžetą, tačiau rinkos nerimauja dėl nuolat augančio skolos santykio su BVP, kuris yra antras pagal dydį po Graikijos visoje euro zonoje.
Jei tektų finansiškai gelbėti ir Italiją, mažai kas tiki, kad Europos Sąjunga (ypač Vokietija) išgalėtų sau tai leisti.
Vis dėlto Italijos privalumas tas, kad didžiąją dalį ji yra skolinga savo pačios piliečiams, o ne užsienio investuotojams. Dėl to šalis turi daugiau erdvės manevrams, nei Graikija.
Reitingai: paskutinį kartą Italija aukščiausią AAA reitingą turėjo 1995-aisiais. Nuo tada ji stabiliai išsilaikė vertinimų skalės viršuje.
S&P: A
Moodey's: Aa2
Ispanija
Problema: Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas paliko šalies bankus su blogomis, taigi greičiausiai negrąžinamomis paskolomis, o nedarbas pasiekė aukščiausią lygį euro zonoje. Taip pat Ispanijai pastaruoju metu tenka skolintis už rekordiškai aukštas palūkanas, tad vyriausybė priversta imtis įvairių taupymo priemonių, kad sutvarkytų šalies finansus.
Gelbėti Ispaniją, kaip ir Italiją, euro zonai greičiausiai būtų per brangu.
Štai kodėl kitos euro zonos šalys daro viską, kad padėtų Ispanijai pigiau pasiskolinti, užuot pačios suteikę paskolą, kaip jos kaimynei Portugalijai.
Reitingai: Paskutinį kartą aukščiausias reitingas skirtas 1992-aisiais, o nuo 2009-ųjų jis jau sumažintas dukart.
S&P: AA
Moody's: Aa2
Prancūzija
Problema: šalies bankai ypač pažeidžiami dėl Graikijos skolos.
Nors rinkos dar rimtai nesuabejojo Prancūzijos finansais, šalies bankų akcijų kainos ženkliai krito.
Rugsėjį „Moody's“, įvertinusi bankų „Crédit Agricole“ ir „Société Générale“ pažeidžiamumą Graikijos krizei, sumažino jų reitingus.
Nuo vasario šių bankų akcijos atpigo beveik dviem trečdaliais, o BNP – daugiau nei perpus.
Prancūzija taip pat paskelbė planus per ateinančius trejus metus sumažinti valstybės išlaidas 45 mlrd. eurų.
Reitingai: „Moody's“ 1988-aisiais Prancūzijai suteikė aukščiausią reitingą ir nuo to laiko jo nesumažino, nepaisant gana vangaus ekonomikos augimo.
S&P: AAA
Moody's: Aaa
Vokietija
Problema: dauguma šalies kaimynių – ant bankroto ribos. Kitaip nei kitos euro zonos šalys, Vokietija gali pasigirti ekonomikos augimu: pernai BVP paaugo 3,6 proc. Nedarbo lygis šalyje mažesnis nei prieš 2008-aisiais prasidėjusią krizę. Be to, vyriausybė ketina iki 2014-ųjų sumažinti biudžeto deficitą milžiniška 80 mlrd. eurų suma.
Nors ekonomikos augimas sulėtėjo, pagrindinė didžiausios Europos ekonomikos problema yra ta, kad ji – pagrindinė pagalbos bankrutuojančioms kaimynėms davėja.
Vokietijos bankai ypač pažeidžiami dėl Graikijos skolos, kuri dabar yra didžiausias Europos galvos skausmas. Tai reiškia, kad jei Graikija nesugebės vykdyti įsipareigojimų, Vokietijai gali tekti gelbėti savo pačios bankus. Bet jau ištiesusi pagalbos ranką trims šalims – Graikijai du kartus – kiek dar Vokietijos finansai išlaikys?
Reitingai: po susivienijimo šalis gavo aukščiausią galimą įvertinimą iš S&P (1992) ir „Moody's“ (1993).
S&P: AAA
Moody's: Aaa
Didžioji Britanija
Problema: britų bankai yra daug paskolinę Airijai. Nepaisant to, šalis laikosi palyginti gerai, kol jos kaimynės euro zonoje išgyvena sumaištį. Koalicinė vyriausybė pranešė didžiausius biudžeto apkarpymus nuo pat Antrojo pasaulinio karo.
Didžiosios Britanijos obligacijos laikomos vienomis saugiausių investicijų pasaulyje, o paskolos vyriausybei suteikiamos rekordiškai mažas palūkanas.
Bet padėtis sudėtinga. Šalies biudžeto deficitas pernai siekė 10,3 proc. – tik šiek tiek mažesnis nei Graikijos, didesnis nei Ispanijos ir trigubai viršijantis Vokietijos.
Reitingai: 2009-aisiais S&P pirmą kartą sumažino savo pasitikėjimą britų skola nuo „stabilios“ iki „neigiamos“. Bet nuo 1993-ųjų šalis didžiuojasi trijų A reitingu.
S&P: AAA
Moody's: Aaa
Airija
Problema: šalies bankų sistema griuvo. Finansų krizės metu didžiausi šalies bankai perėjo į vyriausybės rankas ir buvo iš naujo kapitalizuoti. Visa tai kainavo maždaug 70 mlrd. eurų.
Airiai iš euro zonos ir TVF gavo 85 mlrd. eurų pagalbą, o tada priėmė griežčiausią biudžetą per visą šalies istoriją.
Nuo tada TVF yra pareiškęs, kad Airija „rodo stabilizacijos ženklų“ ir sunkiausias laikotarpis jau gali būti praeityje.
Reitingai: Airija aukščiausią reitingą turėjo dar visai neseniai – 2001-aisiais. Nuo 2009-ųjų S&P jį sumažino penkis kartus.
S&P: BBB+
Moody's: Ba1
Portugalija
Problema: lėtėjanti ekonomika slegia šalies biudžetą. Portugalija – trečioji šalis, gavusi finansinę pagalbą, vertą 78 mlrd. eurų. Ankstesnė vyriausybė žlugo, nesugebėjusi priimti taupymo priemonių, kurias sugebėjo priimti ją pakeitusi valdžia.
Nuo tada investuotojų nerimas ir dėmesys persikėlė į Graikiją, Ispaniją ir Italiją.
Reitingai: nuo 2009-ųjų Portugalijos reitingas buvo sumažintas keturis kartus. Kažkada, 1993-aisiais, jis siekė tris A.
S&P: BBB-
Moody's: Ba2