Tuo įsitikino į mūsų šalį atvykęs JAV NASA Ameso tyrimų centro direktorius Simonas P.Wordenas.
Jungtinių Valstijų Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) tyrimų centro vadovas „Lietuvos rytui” atskleidė, kodėl kosmoso užkariautojams gali būti patraukli mūsų šalis.
– Kodėl tokia milžiniška organizacija kaip NASA susidomėjo mažų valstybių galimybėmis dalyvauti kosmoso projektuose?
– NASA negali padaryti visko viena. Organizacijos biudžetas mažėja kasmet, o dėl finansavimo sulaukiame įvairių vertinimų.
Anksčiau NASA palydovų projektuose daugiausia dirbo su didelių šalių aeronautikos centrais. Tradiciškai NASA bendradarbiauja su Rusijos, Europos, Japonijos kosmoso agentūromis.
Tačiau pagaliau buvo priimtas sprendimas, kad šioje veikloje gali dalyvauti visas pasaulis, taip pat ir mažos valstybės. Įgyvendindami naują prezidento Baracko Obamos kosmoso politiką ieškome būdų dirbti kartu su netradiciniais, tačiau technologiniu požiūriu pažengusiais partneriais.
Tobulėjant technologijoms, patys palydovai tapo mažesni. Todėl apsispręsta dirbti kartu su verslo struktūromis. Taip yra pigiau ir efektyviau.
Dideli palydovai kainuoja nemažus pinigus, kurių trūksta ne tik Europai, bet ir Amerikai. Todėl kilo idėja dalį šios gamybos patikėti privačioms kompanijoms.
Mokslininkai ir verslininkai gali kurti ir gaminti nedidelius palydovus, o juos į kosmosą nugabentų jau gerokai didesni. Tokiu būdu būtų sutaupoma lėšų, didinamas bendradarbiavimo, partnerystės ratas ir plėtojamas kosmoso verslas.
– Kaip Lietuva galėtų prisidėti prie tokios veiklos?
– Dideli palydovai kainuoja šimtus milijonų JAV dolerių, o mažus gali sukurti ir studentai už kelis šimtus tūkstančių dolerių.
Lietuvoje yra tuo susidomėjusių. Kiek žinau, tokie nedideli palydovai jau net kuriami. Mes tikime, kad galime dirbti kartu ir pasiekti įspūdingų rezultatų.
Lankiausi Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Jų lygis man padarė didelį įspūdį, tad regiu puikias galimybes, kad tokie nedideli palydovai galėtų būti kuriami jūsų šalyje.
Dirbdami kartu mes galime pasiekti reikšmingų rezultatų ir tam nereikia milžiniškų lėšų, dėl ko kartais nerimaujama. Mes jau pasirašėme sutartis su keletu šalių – Pietų Korėja, Airija, Olandija, Izraeliu. Taigi ir nedidelės valstybės gali dalyvauti kosmoso versle.
– Ar nėra pavojaus, kad naujieji NASA partneriai gali pritrūkti pinigų kosmoso verslo projektams?
– Pinigai – iššūkis visiems ir visur. Amerika nėra išimtis. NASA biudžetas mažėja kasmet, laimė, ne taip smarkiai.
Tačiau kosmoso technologijos greitai tobulėja – kas prieš dešimt metų svėrė dešimtis kilogramų, dabar sveria ne daugiau kaip kilogramą, todėl gamyba pinga.
– Gal turite minčių prisidėti ir prie kosmoso turizmo programos?
– Kosmoso turizmas – viena naujų verslo rūšių, skirtų turtingiems žmonėms.
Kuriami nauji erdvėlaiviai, jie žmones į kosmosą nugabens dažniau ir pigiau. Ši verslo šaka greit auga, nes yra nemažai tuo susidomėjusių žmonių.
Tam kuriamos ir aikštelės. Ateityje bus tam skirti oro uostai, iš kurių bus galima pakilti į kosmosą. Bet tai nėra mokslinių tyrimų sritis.
– Kaip jūs įsivaizduojate kosmoso verslą? Kokios kompanijos jame gali dalyvauti?
– Pateiksiu vieną pavyzdį: biotechnologijų kompanija sukuria bakteriją, kuri yra išgabenama į kosmosą. Ten tiriama, kaip ji prisitaiko prie aplinkos, kaip ją veikia išorės jėgos.
Specialiais aparatais galima gabenti daug organizmų ir tirti jų prisitaikymą, reakciją kosmose. Taigi čia atsiveria nauja erdvė ir Lietuvos biotechnologijų kompanijoms.
Biologijos, medicinos produktai taip pat gali būti gabenami į kosmosą ir ten tiriami. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir gamybos įmonės.
– Taigi, NASA manymu, Lietuva gali sukurti nedidelius palydovus, kuriais į kosmosą būtų gabenami įvairūs organizmai?
– Taip. Dėl to ir atvykau čia susipažinti su jūsų galimybėmis ir technologijomis.
Mano vadovaujamas tyrimų centras yra didžiausias NASA, kuriantis nedidelius palydovus. Jų funkcijos gali būti labai įvairios, nelygu projektas.
Lietuva nebūtinai turi finansuoti didelio palydovo gamybą, tačiau bent vieną jo dalį sukurti tikrai galėtų.
Mažųjų palydovų gamybos terminas yra trumpas, jis trunka apie metus. Be to, juose galima įdiegti daug naujų pažangių technologijų, kurios galėtų būti kuriamos Lietuvoje. Dideliame palydove jų greitai nepritaikysi.
Girdėjau, kad lietuviai kuria miniatiūrinę laboratoriją, kuri galėtų būti sumontuota palydove. Vadinasi, perspektyvų yra.
Bet svarbiausia, kad matau tuo užsiimančių ir tokiais projektais tikinčių žmonių.