V.Paulauskas dirbo grupėje, kuri atliko navigacinę studiją, nagrinėjusią laivų dujovežių galimybes įplaukti į Klaipėdos uostą prie SGD terminalo esant įvairioms sąlygoms bei jų laivybos ypatumus. SGD terminalas dar nepradėtas statyti, jis planuojamas baigti 2014-aisiais.
Dabar atplaukti į Kiaulės Nugaros rajoną laivai dujovežiai negalėtų, nes nepakaktų gylio, tačiau Klaipėdos uosto direkcijos planai gilinti uosto vidinį kanalą visiškai atitinka ir SGD terminalo poreikius. Uosto gilinimą numatoma baigti 2012 metais, rašo „Vakarų ekspresas“.
Įprastinių laivų dujovežių ilgis - apie 280-290 m, grimzlė - iki 12,5 m.
Prie Kiaulės Nugaros numatomo statyti pirso nuolatos stovėtų specialiai parengtas laivas, turintis išdujinimo įrangą ir talpyklas, kuriose būtų laikomos suskystintos dujos ir iš jų paduodamos į dujotiekius, o dujovežiai turėtų švartuotis prie išdujinimo laivo. Skirtumas tarp paprasto dujovežio ir vadinamojo išdujinimo laivo, pasak V.Paulausko, tik tas, kad pastarasis turi papildomai įrengtą išdujinimo įrangą.
V. Paulauskas mano, kad SGD gabenančių laivų plaukimas į Kiaulės Nugaros rajoną galimas esant toms sąlygoms, kurios įprastos tokio dydžio laivams, plaukiantiems į Klaipėdos uostą.
Įprastiniai laivai dujovežiai gabena 130-150 tūkst. kubinių metrų dujų. V. Paulausko teigimu, jei per metus į Lietuvą būtų atgabenama milijardas kubinių metrų dujų, tai dujovežis turėtų atplaukti kartą per tris savaites, jeigu daugiau - tai vienas laivas kas dvi savaites arba kas savaitę.
Tam, kad Lietuva būtų visiškai aprūpinta dujomis, profesoriaus manymu, praktiškai reikia, kad vienas laivas atplauktų kartą per 7-10 dienų.
Profesorius įsitikinęs, kad dujovežiai laivų eismui Klaipėdos uoste netrukdytų, tačiau laivų eismo reguliavimo tarnybos darbas turėtų būti labai gerai sureguliuotas, turėtų būti aptartos ir patvirtintos atskiros dujovežių laivybos taisyklės.
V.Paulausko teigimu, laivai dujovežiai nėra pavojingesni už įprastus tanklaivius. Jų saugumo reikalavimai panašūs į tanklaivių, gabenančių šviesius naftos produktus. Anot profesoriaus, kadangi dujų gabenimas yra palyginti nauja veikla, dujovežiams keliami dar didesni reikalavimai, pavyzdžiui, turi būti naudojami didesnio pajėgumo vilkikai, būti geresnės oro sąlygos juos vedant į uostus, jiems paliekama papildomai daugiau vietos ir t. t.
Paklaustas, ar oro sąlygos Klaipėdos uoste dujovežiams bus tinkamos, profesorius atsakė, jog į Klaipėdos uostą jau dabar gana dažnai atplaukia dideli „Postpanamax“ tipo tanklaiviai, kurių ilgis - 250 m ir daugiau.
Pasak V Paulausko, dabar į uostą įvedamų didžiulių konteinerių parametrai navigaciniu požiūriu yra blogesni nei dujovežių, bet jie sėkmingai švartuojami uoste net nepagerinus uosto infrastruktūros.
Veikiančių, statomų ir planuojamų SGD terminalų pasaulyje priskaičiuojama šimtais.