„Mes nusprendėme, kad TVF turi turėti pakankamų lėšų tam, kad
galėtų vykdyti savo sistemines funkcijas“, - teigiama dokumente,
nors ir neskelbiama apie konkrečias numatomas priemones. Susitikimo
dalyviai pabrėžia, kad klausimas dėl TVF palaikymo turi būti vienas
svarbiausių G20 viršūnių susitikimo, numatyto lapkričio 3-4
dienomis Kanuose, darbotvarkėje.
Be to, G20 finansų ministrai patikino ketinantys toliau teikti
paramą stambiausiems bankams, pastebėdami, kad itin svarbu
palaikyti jų kapitalizaciją siekiant pasipriešinti krizės
reiškiniams ir išsaugoti stabilumą bankininkystės sektoriuje ir
finansų rinkose.
Svarbiu aspektu siekiant išgelbėti pasaulinę finansų sistemą dokumento autoriai įvardino fiskalinio konsolidavimo politiką.
Tuo tarpu stambiausios besivystančios ekonomikos, pastebima
dokumente, turi sparčiau vykdyti struktūrines reformas.
Anot „Reuters“ šaltinių, kai kurios besivystančios šalys siūlo
įlieti į TVF 350 mlrd. dolerių.
Tačiau šią idėją skeptiškai vertina Jungtinių Valstijų iždo
sekretorius Timothy Geithneris.
„Jeigu panagrinėsime dabartinę situaciją pasaulyje, pamatysime,
kad TVF turi daug laisvų lėšų, - sakė T.Geithneris interviu JAV
televizijos kompanijai CNBC. - Europa tikrai turi prieinamų
rezervų, kad galėtų padėti spręsti finansines problemas“.
Skolų krizę Europoje sukėlė didžiulės kai kurių euro zonos
šalių, tarp jų - Graikijos, Ispanijos ir Italijos, - skolos.
Europos šalys, taip pat JAV administracija mėgina surasti
pasitraukimo iš krizės mechanizmą, kuris, viena vertus, padėtų į
finansinę duobę įkritusioms šalims išmokėti savo skolas, o kita
vertus, - apsaugotų bankus.
Penktadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV prezidentas Barackas Obama svarstė ekonominę
situaciją Europoje telefonu.
JAV valdininkų teigimu, per šį pokalbį B. Obama teigė, kad
situacija ES kelia rimtą grėsmę Jungtinėms Valstijoms, taip pat
priminė apie pasirengimą Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderių
viršūnių susitikimui, kuris vyks Kanuose lapkričio pradžioje.
Pasak JAV iždo sekretoriaus, tam, kad euro zona išsikapstytų iš
krizės, būtinas „vyriausybių siekis padaryti viską, kas įmanoma,
norint suvaldyti situaciją ir skirti tam tiek lėšų, kiek būtina“.
T.Geithneris įsitikinęs, kad Europa „akivaizdžiai juda“ krizės
įveikimo kryptimi.
Šalių, neįeinančių į euro zoną, vyriausybės reikalauja, kad ES
valstybės imtųsi antikrizinių priemonių kiek įmanoma greičiau.
Tačiau ekspertai nesitiki, kad koks nors esminis gelbėjimo planas
bus paskelbtas iki ES šalių lyderių viršūnių susitikimo, numatyto
spalio 23 dieną.