Nepaisant vis atšiauresnio rudens, daugelyje kiemų tebežydi gėlynai, vėjas gainioja lapus po prižiūrėtas vejas.
Paprastai daugiabučio aplinkos grožį puoselėja keleto entuziastų rankos.
Kartais dešimtmečiais trunkančios pastangos pagražinti nors menką žemės lopinėlį po langais ir kaimynus paskatina labiau prižiūrėti aplinką.
Tačiau rūpestingų kiemų šeimininkai nežino, kaip priversti bendrovę „Kauno švara“ laiku išvežti kupinus buitinių atliekų konteinerius.
Pirmojo aukšto tradicija
Žeimenos g. 78-uoju numeriu pažymėtas blokinis penkiaaukštis stovi atokiai nuo magistralinių gatvių. Važiuojant pro šalį krenta į akis daili aplinka.
Švarus kiemas, atokioje vietoje – ne tik buitinių atliekų, bet ir antrinių žaliavų konteineriai. Išpuoselėtose pievelėse tarp sidabrinių eglių tebežydi gėlės. Gėlynai ir želdiniai – senas šio namo pirmųjų aukštų gyventojų pomėgis. 70 butų name 10 gyventojų už savo lėšas perka gėles ir jas prižiūri.
Tai – pagyvenusių damų pomėgis, už kurį atlygio jos neprašo. Štai vienoje laiptinėje gėlynus puoselėja Marija Kliučienė, Marija Dovidaitytė, Aldona Vytartaitė ir Elena Grinevičiūtė.
Vaikai nuo seno žino šio kiemo taisykles ir gėlynų neištrypia.
Pernai 216-oji bendrija apdovanota kaip gražiausiai sutvarkytos teritorijos šeimininkė.
„Savo namo grožį puoselėti privalo patys jo gyventojai“, – mano namo gyventoja Eugenija Žemaitienė.
Išsiperėjo šimtai paukščių
Jau daug metų P.Lukšio gatvės 64-ojo namo kiemą žmonės vadina „sodeliu su pelėda“. Per daugiau nei dvi dešimtis metų sodelis virto sodu, o pelėdos formos inkile išsiperėjo šimtai varnėnų.
„Tai vis mūsų Jonas“, – pagyrų želdinių prižiūrėtojui negailėjo namo gyventojai. Bemaž ketvirtį amžiaus šio namo kieme šeimininkauja Jonas Gukevičius su žmona Zofija.
Ilgą laiką sutuoktiniai želdinius sodino be jokio atlygio, tiesiog savo malonumui, o draugiški kaimynai per Jonines varduvininkui nepagailėdavo dovanų.
„Viskas prasidėjo nuo vienintelio medelio. Šis pomėgis – ilgam: pradedi ir nebegali sustoti“, – dvylikaaukščio namo bendrijos „Skalūnas“ sodo istoriją papasakojo darbštuolio kaimynai.
Neapsikentė plyno lauko
Gyventojai prisimena, kad J.Gukevičius medžius sodinti pradėjo maždaug po šešerių metų nuo įkurtuvių. Yra pasakojęs, jog kartą taip nejaukiai pasijutęs: plyna aplinkui, vėjai tik švilpia.
Dabar šio namo gyventojams po langais ošia jaukus medžių guotas, kurį jau tenka ir genėti. Po daugybės metų triūso lėšų poilsio oazės priežiūrai skiria namo bendrija, o želdinių kartais atveža ir kiti gyventojai.
Vis dėlto kaip ir prieš dvi dešimtis metų, taip ir dabar – suvešėjusiame sode dažniausiai darbuojasi abu Gukevičiai.
J.Gukevičius įsitikinęs, jog piktumu nieko nelaimėsi, o gražiai tvarkoma aplinka daro gyventojams didelį poveikį. Pro daugiaaukščio langą retas išdrįsta išmesti šiukšlę ar butelį.
Kas turi išvežti lapus?
Nykstantį želdinių grožį vis sunkesniu sluoksniu kloja medžių lapai.
Darbų kiemsargiams daugėja sulig kiekviena diena. Vejose auga lapų šūsnys.
Jos išvežamos anaiptol ne iš visų kiemų. Eigulių seniūnijos aplinkosaugininkas Jurgis Maceina pastebėjo, kad žaliąsias atliekas savo lėšomis į kompostavimo aikštelę gabena palyginti nedidelė dalis seniūnijos daugiabučių bendrijų.
Likusios dažniausiai surinktus lapus suneša į krūvas arčiau gatvių, ir seniūnijai tenka ieškoti būdų, kaip juos išvežti.
Tačiau smerkti taip besitvarkančių kiemų šeimininkų aplinkosaugininkas neskubėjo: juridinė teritorijų tvarkymo pusė iki šiol neišspręsta.
„Primygtinai neraginame lapus grėbti ir išvežti. Ne visur tai daryti ir būtina.
Antai Kalniečių parke nukritę lapai negrėbiami ir tampa žaliąja trąša.
Bendrijų atstovai neretai klausia: kodėl, prižiūrėdami ir tvarkydami valstybinę žemę, žmonės dar turėtų mokėti ir už žaliųjų atliekų išvežimą?“ – pasakojo aplinkosaugininkas.
Vėjas draiko šiukšles
Daugiabučių rajonuose viena opiausių – ne žaliųjų, o kitų atliekų problema. Nuo savaitės vidurio viešose vietose akis ima badyti kaupini bendrieji buitinių atliekų konteineriai.
Kaunas, kažkada pirmavęs kuriant antrinių žaliavų surinkimo sistemą, išleidęs šimtus tūkstančių litų šių atliekų surinkimo konteineriams ir aikštelėms, gėdingai apsileido.
Rūšiuojantys atliekas kauniečiai popierių, stiklą, plastmasę priversti neštis atgal arba krauti aplink konteinerius, kurių kažkodėl nėra kam laiku išvežti – nors jau antrus metus kauniečiai už atliekų išvežimą apmokestinti nelogišku mokesčiu pagal kvadratinius būsto metrus.
Akivaizdu – papildomos lėšos problemos neišsprendė, nors, prisimenant tuomečius politikų argumentus, turėjo.
Akcija apnuogino valdžios bejėgiškumą
Prieš pusmetį sostinės gyvūnų globos savanoriai Lietuvos didmiesčiuose paskelbė švaros akciją, kurios metu buvo nemokamai dalijami maišeliai keturkojų išmatoms rinkti.
Akcija apnuogino miesto tvarkdarių bejėgiškumą. Oficialiai teigiama, jog maišelių su išmatomis mesti prie buitinių atliekų nederėtų, tačiau nei prieš pusmetį, nei šiuo metu atskirų konteinerių šioms atliekoms mieste neįrengta.
Prašauta ir su specifinės atliekos – augintinių išmatų – tvarkymu. Iki šiol nežinia, nei kur tokią atlieką krauti, nei kas ją turėtų tvarkyti, nors miestiečiai, sąžiningai miesto biudžetą gausinantys mokesčiu už augintinį, tokią paslaugą turėtų gauti.