Malkų kainos jau kelerius metus iš eilės nekinta. Pavasarį keliais litais pabrangsta, rudenį – šiek tiek atpinga. Privačių namų savininkai įsitikinę, kad brangstant dujoms pigiausia šildytis malkomis.
Brangiausiai kainuoja vadinamosios pirmos grupės malkos – uosinės, beržinės, ąžuolinės. Šiek tiek pigiau atsieina mažiau kaitrios juodalksnio, eglės malkos, pigiausios – drebulės, pušies.
Malkų prekeiviai pastebi, kad lietuvius pamokė kelios rūsčios žiemos, todėl kietuoju kuru gyventojai apsirūpina jau pavasarį. Ilgiau išlaikytos ir džiovintos malkos – kaitresnės.
Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas pasakojo, kad per metus urėdija parduoda apie 12 tūkst. kietmetrių malkų.
Urėdas prisipažįsta, kad jo parduodamos malkos – vienos brangiausių Lietuvoje. Už kietmetrį pirmos grupės malkų prašoma 145 litų, antros – 125 litų, trečios – keliais litais pigiau.
„Malkų kaina buvo stabili visus metus, parduodame nepigiai, nes turime daug klientų. Daugiausia perka privačių namų gyventojai. Neūkiškieji perka rudenį, protingi – metus džiovina“, – sakė K.Šakūnas.
Norint taupiai kūrenti, šlapių malkų į šildymo katilą grūsti nereikėtų. Metus padžiovinus kaitrumo koeficientas padidėja, todėl malkų reikia mažiau, o jų skleidžiama šiluma didesnė.
„Žmonės įsirengia ekonomiškesnius katilus, apšiltina namus, todėl malkų reikia mažiau. Vis dėlto klientų būrys pamažu auga, vadinasi, daug kas pereina prie autonominio šildymo kietuoju kuru“, – svarstė urėdas.
Malkų prekeivis Donatas M. šiuo verslu užsiima jau 17 metų. Palyginti su ankstesniu sezonu, šiemet malkos šiek tiek brangesnės.
„Pavasarį buvo brangesnės, dabar šiek tiek atpigo. Didesnio pirkėjų srauto šiomis dienomis nepastebiu. Rugsėjį pirkėjų buvo daugiau“, – tikino malkų prekeivis.
Jo parduodamų malkų kainos šiek tiek mažesnės nei urėdijos. Už erdmetrį beržinių, uosinių, ąžuolinių malkų prekeivis prašo 100–110 litų. Pigesnės malkos ne skaldytos, o trinkelėmis.
„Balandį ir gegužę pardavinėjome brangiau. Už erdmetrį prašiau maždaug 20 litų daugiau“, – skaičiavo Donatas.
Jis apgailestavo, kad labiausiai šildyti tinkančio uosio atsargos Lietuvoje gerokai senka. Nemažai šios medienos eksportuojama į užsienį.