Šio rudens mįslės dėl namo šilumos punkto priklausomybės tebeglumina ne vieno daugiabučio bendrijos pirmininką.
Vos spėjus lengviau atsikvėpti dėl gyventojams palankių Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų, kilo naujų galvosūkių.
Reikės ar nereikės išsipirkti šilumos punktą? Kas spręs, ką samdyti šiam įrenginiui prižiūrėti? Ar bus grąžintas gyventojų šilumos tiekėjams už punkto priežiūrą jau sumokėtas mokestis?
Bendrijų padėtis nevienoda
Šurmulys dėl šilumos punktų daugiabučių bendrijose kilo jau vasaros pabaigoje, kai šilumos tiekėjai primygtinai paragino arba išsipirkti jų lėšomis įrengtą šilumos punktą, arba gyventojams nepalankiomis sąlygomis mokėti „Kauno energijai“ už jo priežiūrą. Abiem atvejais tai reikštų papildomas išlaidas.
Bendrijų padėtis nevienoda. Likutinė šilumos įrenginių vertė kiekviename pastate skiriasi atsižvelgiant į tai, kada jie sumontuoti. Tad P.Lukšio gatvės 19-ojo namo bendrija mokėjo tik simbolinį litą, o Vėtrungės gatvės 14-ajai bendrijai tektų pakloti 40 tūkstančių litų.
Ne vieną bendrijos vadovą toks ultimatyvus reikalavimas papiktino, o kai kurie sako esantys apgauti.
Pasijuto įsprausti į kampą
„Namas pastatytas už mūsų pinigus, ir jis buvo su šilumos mazgu – vadinasi, toks turi ir būti“, – įsitikinęs A.Ramanausko-Vanago gatvės 3-iojo namo bendrijos pirmininkas Zenonas Baranauskas.
Trims miesto bendrijoms Dainavos rajone vadovaujantis Algirdas Kukta prisimena, jog, naikindami grupines boilerines ir pastatuose įrengdami šilumokaičius, „Kauno energijos“ atstovai tikino, jog pertvarka vyksta iš sutaupytų lėšų ir gyventojams nekainuos.
O štai po kelerių metų bendrijos imtos sprausti į kampą.
Pačios prižiūrinčios šilumos punktus bendrijos Valstybinės energetikos inspekcijos atestuotiems asmenims iki šiol mokėdavo palyginti nedidelį mokestį, apsieidamos be tarpininkų.
Be to, dažniausiai tame pačiame name gyvenantis prižiūrėtojas ir pats buvo suinteresuotas taupyti šilumą, atsižvelgti į gyventojų poreikius.
Mokestis neskatina atnaujinti
Tuo tarpu šilumos tiekėjų nustatytas mokestis – keliolika centų už kvadratinį metrą – ne vienam pakvipo pasipinigavimu.
„Kauno energija“ šį mokestį rinko nuo buto kvadratinio metro, nesvarbu, namas atnaujintas ar ne. Dėl to bendra šilumos energijos kaina bendrijoje padidėjo. Toks mokestis ir neteisingas, ir neskatina atnaujinti pastatų“, – piktinosi Z.Baranauskas.
Šio namo žmonėms juo apmaudžiau, nes prieš trejetą metų kompleksiškai atnaujinę savo devynaukštį, jau dvi žiemas už šilumą moka tris kartus mažiau nei kaimyninių pastatų gyventojai.
Artėjant šildymo sezonu, augo įtampa dėl to, ką toliau daryti su šilumos punktais. Miesto bendrijų pirmininkai jau buvo bepradedantys ieškoti politikų užtarimo.
Punktai lieka gyventojams?
Bet galop praėjusią savaitę Seimas patvirtino, o Prezidentė pasirašė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus. Juose įtvirtinta nuostata, kad šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir karšto vandens tiekėjui, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.
Atskirų sutarčių su šilumos punkto savininkais sudaryti nereikės. Prižiūrėtoją galės pasirinkti bendrija ar namo administratorius. Bendrijos taip pat gali pačios prižiūrėti šilumos punktus.
Pakeitimai įsigalioja lapkričio 1 dieną.
Svarsto pirkti ar ne
Išgirdę šias naujienas, bendrijų pirmininkai lengviau atsikvėpė. Jie tikisi, jog „Kauno energija“ sugrąžins pastaruosius tris mėnesius skaičiuotą didesnį mokestį už punktų priežiūrą. Štai A.Ramanausko-Vanago gatvės 3-iojo namo bendrija planuoja atgauti apie 900 litų.
Tačiau klausimas, ką vis dėlto daryti su šilumos punktu – išsipirkti jį ar ne, pakibo nežinioje.
A.Kuktos vertinimu, jei likutinė įrenginių vertė bus didelė, bendrija savo sukauptų lėšų šilumos tiekėjui atiduoti neskubės.
O štai Z.Baranauskas, pagal sutartį su „Kauno energija“ pats prižiūrintis namo šilumos punktą, sakė, jog jį bendrija planuoja išsipirkti, kad galėtų savo name tvarkytis kaip šeimininkai ir nieko svetimo neleisti.
Liks viena kaina?
Manoma, kad įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo pataisas Kaune gali nelikti iki šiol buvusių dviejų, pagal įrenginių priklausomybę diferencijuojamų šilumos kainų, ir liks tik viena.
Šilumos tiekėjai lūkuriuoja, kol Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priims įstatymo pataisoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Bendrovei „Kauno energija“ šiuo metu priklauso per 1,3 tūkst. iš daugiau nei 4,5 tūkst. šilumos punktų įrenginių Kaune ir Kauno rajone.