Jis pakeitė šiuolaikinį pasaulį, jo parduotuvės vadinamos kapitalistinio pasaulio bažnyčiomis. Taip apie S.Jobsą kalba jo gerbėjai – nuo paprastų žmonių iki valstybių vadovų.
„Jam priklauso vienas nuostabiausių laimėjimų žmonijos istorijoje. Jis pakeitė mūsų žvilgsnį į pasaulį”, – šie žodžiai priklauso Amerikos prezidentui Barackui Obamai.
Bet ką jis reiškė savo įkurtai „Apple” ir šioje kompiuterinių technologijų šventykloje besisukantiems žmonėms?
Lygino su legendomis
Visos Amerikoje įsikūrusios „Apple” parduotuvės buvo nuklotos gėlėmis, nedidelėmis dėžutėmis ir prakąstais obuoliais. Tamsią naktį žmonės rankose tarsi virtualias žvakes laikė savo apšviestus „iPhone”.
Po S.Jobso mirties socialinį tinklą „Twitter” užtvindė 10 tūkstančių pranešimų – kas sekundę.
Viena motina rašė, jog išskirti geriausią „Apple” gaminį taip pat sunku, kaip ir išskirti mylimiausią savo vaiką.
Visa tai priminė nuotaiką, tvyrojusią Jungtinėse Valstijose po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių, – visi amerikiečiai buvo S.Jobso draugai.
Bet kai žinia apie jo mirtį jau buvo apskriejusi pasaulį, kai „Apple” vėliavos Kupertine buvo truputį nuleistos, komentatoriai, artimi ir tolimi S.Jobso draugai, specialistai ir tinklaraščių autoriai analizavo ir lygino. Kad įvertintų istorinę S.Jobso reikšmę. Kokia gi ji?
„Apple” įkūrėją jie lygino su Henry Fordu, Waltu Disney, Thomu Alva Edisonu ir Albertu Einsteinu – atitinkamai pompastiškai ir visi dalykiniu požiūriu klaidingai.
Pakeitė požiūrį į techniką
1955 metais gimęs ir 2011 m. miręs S.Jobsas nebuvo joks išradėjas ir kūrėjas. Net ir tyrėju jį galima pavadinti tik plačiąja prasme.
Jis buvo tas, kuris atlikdavo darbą iki galo, siekdavo tobulybės. Dizaineris ir genialus savo gaminių pardavėjas.
Anksčiau technika buvo laikoma svetima, net baisia. Tokį požiūrį pakeitė „Apple” įkūrėjas. Dabar žmogus ir technika susitaikė bei susivienijo. Technika tapo draugu.
Technika padeda žmonėms ir visada yra su jais – einant, važiuojant, dirbant, ilsintis ant sofos ir net miegant lovoje. Technika pagal S.Jobsą reiškia išsigelbėjimą ir gėrį. Jo sukurta technika – graži.
S.Jobsas buvo tas, kuris nutiesė kelią į ateitį, pakeitė gyvenimą ir žmogaus mąstymą.
Anksčiau žmogus glostė kitus žmones, kartais – gyvūnus, dabar jis glosto techniką.
Žmogus dirba prie „iMac”, klausosi muzikos per „iPod”, skambina ir tvarko gyvenimą su „iPhone”, o su „iPad” eina miegoti.
Rytą, kai jis prabunda, trejų metų dukrelė smiliumi perbraukia per tėvo kompiuterio ekraną – nes matė, kaip jis tai darė.
„Apple” gaminiai atskleidžia laiko dvasią. Tai buvo jo įkūrėjo dovana, kuri jį sieja su menininkais. Ir šį S.Jobso bruožą atskleidė jo gaminių formos.
Sudėtingas ir negailestingas
Bet kaip žmogus S.Jobsas nebuvo malonus. Buvusi jo draugė Chris Ann ir duktė Lisa gyveno iš valstybės paramos, kol teismas privertė jį kas mėnesį abiem mokėti 385 dolerius.
O juk tuo metu S.Jobsas jau buvo milijonierius. Galiausiai iki pat mirties jis buvo sukaupęs 7 milijardus dolerių.
Dabar vis garsiau kalbama, kad S.Jobsas buvo negailestingas. Jis davė nurodymus daugiau nei 46 tūkst. stiprių darbuotojų armijai, kurią rėmė tūkstančiai „pėstininkų” Kinijoje.
Ten už keletą dolerių „Apple” dirbo vaikai ir kartais jų motinos. Didesni atlyginimai, geresnės darbo sąlygos S.Jobso kišenę nebūtų itin stipriai patuštinusios.
S.Jobsas buvo despotiškas viršininkas, nuotaikos žmogus, choleriškas. Jis aiškino, jog privalo būti griežtas, daug reikalauti iš savo darbuotojų, o koncerno laimėjimai tai įrodo.
Paradoksas: „Apple” buvo vadovaujama absurdiškai, bet kompanija dirbo gerai. Visos bendrovės komandos – aštuoni, kartais 10, o kartais 25 žmonės, kurie plušo prie vieno projekto, nuolat laukė S.Jobso reakcijos.
„Ar jis pagirs? Ar piktinsis? Niekas nežinojo, kaip bus įvertintas. Kartais S.Jobsas į miltus sutrindavo tai, ką vakar išsijuosęs gyrė”, – sakė buvęs „Apple” darbuotojas Davidas Sobotta.
Įvertino įvaizdžio galią
Tarp „genijaus” ir „netikėlio”, kuriais galėjo būti įvertinti darbuotojai, buvo siaura takoskyra. Todėl kyla klausimas: kaip gerai būtų galėjusi dirbti „Apple”, jei jai dar būtų ir gerai vadovaujama?
Galų gale kaip generolui S.Jobsui ir jo armijai pavykdavo tyrimo ir kūrimo procesus padaryti tobulu ir trokštamu daiktu?
S.Jobsas suprato, kad viską lemia įvaizdis.
1984 m. „Macintosh” buvo ne pirmas kompiuteris su monitoriumi ir pele, bet jis buvo pirmasis skaitmeninio laikotarpio aparatas – ne pilkas ir griozdiškas, o smėlio spalvos ir plonas.
„iPod” nebuvo pirmasis skaitmeninis muzikos grotuvas, bet buvo paprastas ir atrodė geriausias.
„iPhone” nebuvo pirmasis pasaulyje išmanusis telefonas, bet jam sukurti buvo panaudoti privalumai ir atsisakyta konkurentų gaminių trūkumų. „iPhone” įkūnijo šiuolaikišką grožį, bet kartu buvo klasikinis ir paprastas.
Turtus sukrovė animacija
Iš kur atsiranda genijai? Kodėl S.Jobsas? Kaip savo kelią surado drovesnis Billas Gatesas?
Billas Joy, vienas „Sun Microsystems” įkūrėjų, kuris kartu su draugais išrado internetą ir sistemą „Unix”, kurios pagrindu dabar veikia kiekvienas „Apple” kompiuteris, – kuo jis prastesnis?
Ir ar yra kas nors, kas vienija šios kompiuterinės revoliucijos herojus?
To savęs klausė S.Jobso gerbėjai ir kritikai, kapstydamiesi po skurdžias S.Jobso asmeninio gyvenimo detales ir mėgindami rasti genijaus formulę.
S.Jobsas nėra kilęs iš pasiturimos šeimos kaip B.Gatesas, bet jis augo Silicio slėnio epicentre. Dar paauglystėje jis, pamišęs dėl elektronikos, naršė po blusų turgus ieškodamas visokiausių detalių.
Legendiniu tapo S.Jobso skambutis vienam „Hewlett-Packard” įkūrėjų Billui Hewlettui – jam reikia elektronikos gamybos detalės. Suprantama, S.Jobsas ją gavo.
Kompiuterių pasaulį per daugelį dešimtmečių S.Jobsas padalijo į dvi stovyklas. Vieni jį laiko kompiuterijos srities filosofu, kiti – diktatoriumi.
S.Jobsas buvo pirmasis, kuris suvokė išskirtines kompiuterio technikos galimybes kurti filmus.
Tai buvo „kietas” verslas, sunkūs metai, bet S.Jobsas buvo atkaklus ir ištvermingas.
1991 m. „Apple” įkūrėjas sudarė sutartį su „W.Disney” koncernu. Bendrovė „Pixar” pradėjo vaidybinės kino juostos trukmės animacinio filmo kūrimą.
„W.Disney” perėmė rinkodarą ir realizavimą.
1995 metais į kino teatrus atkeliavo „Žaislų istorija” – techniniu ir turinio požiūriu geniali juosta.
Būtent „Pixar” akcijos S.Jobsą padarė milijardieriumi.
Pakeitė donorystės įstatymą
Smūgis „Apple” vadovą S.Jobsą ištiko 2004 metais, kai gydytojai nustatė baisią diagnozę – kasos vėžį. Reta, itin agresyvi liga, sunkiai pagydoma. Dažnai aptikus auglį jis neoperuojamas.
2008-ųjų pabaigoje prasidėjo komplikacijos. S.Jobsui reikėjo naujų kepenų, kad galėtų gyventi. Tuo metu tokio transplantavimo organo ieškojo 3400 Kalifornijos gyventojų, ir „Apple” įkūrėjui tapo aišku, kad dauguma jo tikrai neras laiku.
S.Jobsas padarė tai, ką sau gali leisti tik turtuoliai, – jis keliavo po Ameriką ieškodamas kepenų.
2009-ųjų kovą Memfyje S.Jobsas rado kepenis, kurios tiktų jo organizmui.
Po keturių valandų, S.Jobsui, atskridusiam privačiu reaktyviniu lėktuvu, buvo persodintos trečiąją dešimtį įpusėjusio ir per nelaimingą atsitikimą mirusio žmogaus kepenys.
S.Jobsas greitai atsigavo ir vėl kupinas jėgų 2009 metų gruodį švęsdamas Kalėdas šalia jo sėdinčiai tuomečio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio žmonai Mariai Shriver aiškino: „Reikia imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų panaikintas organų donorų stygius.”
„Apple” įkūrėjas įtikinėjo, jog reikia skubiai priimti įstatymą, kuris padidintų organų donorų skaičių.
„S.Jobsui atrodė, kad jam pavyko greitai rasti donoro organą tik dėl to, jog jis turėjo pinigų. Jis norėjo tai pakeisti, kad visi turėtų tokią galimybę kaip jis”, – sakė A.Schwarzeneggeris.
S.Jobsas nebuvo iš tų, kuris A.Schwarzeneggeriui kalbėjo apie savo kančias, baimę, artėjančią mirtį.
„Jis buvo profesionalas, žinojęs ir siekęs savo tikslo”, – prisimena A.Schwarzeneggeris.
Po pusės metų įstatymas dėl donorų organų skaičiaus padidinimo buvo priimtas vienu balsu. Tai – lobistinio S.Jobso darbo rezultatas.
Dabar kiekvienas Kalifornijos gyventojas savo naujajame vairuotojo pažymėjime gali nurodyti, ar nori paaukoti savo organus, ar ne.
Mirtis – tai katalizatorius?
S.Jobsas dalyvavo 2010 metų spalio mėnesį A.Schwarzeneggeriui pasirašant minėtą įstatymą.
Tai buvo vienas paskutinių „Apple” įkūrėjo pasirodymų viešumoje.
Jau tuomet S.Jobsas atrodė blogai, nusilpęs, kalbėjo trumpai ir mažai. Jis ištarė, kad naujasis įstatymas daugeliui žmonių gali reikšti „vertingą dovaną, vardu Gyvenimas”.
Po gydytojų nustatytos diagnozės „Apple” įkūrėjas gyveno septynerius metus.
Dar 2005 m. sakydamas kalbą Stanfordo studentams S.Jobsas pasakė: „Niekas nenori mirti. Net žmonės, kurie nori patekti į dangų, nenori mirti.”
Paskui pridūrė, kad mirtis, „žvelgiant iš šalies, veikiausiai esanti geriausias gyvenimo išradimas. Pokyčių katalizatorius, geresnės motyvacijos nei mirtingumas nėra.
Mirtis nušluoja tai, kas sena, kad būtų sukurta nauja”.
Negailestingas vėžys sugrįžo ir nualino S.Jobso organizmą taip, kad genijus nebegalėjo su juo kovoti. Dabar, jau po S.Jobso mirties, jo žodžius apie mirtį kaip mantrą nuolat kartoja jo gerbėjai visame pasaulyje.
Ateitis – įpėdinio rankose
„Apple” sėkmę iki šiol užtikrino bendrovės gaminiai.
Bet ekspertai vis atviriau kalba, kad techniniu požiūriu „Apple” jau nebe taip toli pažengęs į priekį kaip konkurentai. Kiti telefonai siūlo daugiau techninių galimybių, bet vis dar prastas jų įvaizdis.
Ar tai ilgai tęsis? Kai naujasis „Apple” vadovas Timas Cookas pristatė „iPhone 4” įpėdinį, koncerno akcijų kursas biržoje kurį laiką buvo smuktelėjęs 5 procentais.
Jauni „Apple” dirbantys žmonės, kurie dėl griežtų darbo sutartyse duotų tylėjimo įžadų apie darbovietę kalba tik anonimiškai, mano, kad „Apple” laukia šviesi ateitis: kūrybiškumo proveržis, atsikratymas baimės ir veiksmingas vadovavimas galėtų sustiprinti koncerną.
Kuo dar „Apple” nustebins savo klientus artimiausiu metu? Ir apskritai ar kuo nors nustebins? Mirus pagrindiniam „Apple” simboliui S.Jobsui skeptikų tikrai netrūksta.
Pagyvensim – pamatysim, ar naujasis „Apple” vairininkas apdovanotas tokia pat likimo dovana kaip ir S.Jobsas, – nuspėti, kokių naujovių reikia žmonėms.
S.Jobso gyvenimo taisyklės
* Kartais gyvenimas numeta ant galvos plytą. Nepraraskite tikėjimo. Privalote rasti tai, kas jums patinka, – tiek darbą, tiek mylimą žmogų.
* Iš savo patirties žinau, kad mintys apie galbūt artėjančią mirtį yra stipriausia pagalbos priemonė, jei jau reikia priimti svarbiausius gyvenime sprendimus. Kadangi bemaž viskas eina į pabaigą – lūkesčiai, pasididžiavimas, baimė patirti sunkumų ar nesėkmę, mirties akivaizdoje atkrinta ir lieka tik tai, kas tikrai svarbiausia. Mes visada esame nuogi. Nėra jokio pagrindo nepaklusti širdies balsui.
* Mirtis – visų mūsų likimas. Ir gerai, kad yra taip, nes mirtis greičiausiai yra vienas geriausių gyvenimo išradimų. Ji atneša gyvenimo pokytį. Išlikite alkani naujovių. Išlikite beprotiški!
Koncernas „Apple” – vienas brangiausių pasaulio prekės ženklų
Vadovas Įmonės vertė Pelnas, JAV doleriais Darbuotojai
(JAV doleriais) (2010 m. apyskaitiniai metai) (2010 m. pabaiga)
„Apple” 344 mlrd. 14 mlrd. dolerių 46 600
„Microsoft” – pagrindinė programinės
įrangos gamintoja pasaulyje Billas Gatesas 202,754 mlrd. apie 19 mlrd. 90 412
„Google” – interneto paieškos
rinkos lyderis Larry Page’as 166 mlrd. 8,5 mlrd. 24 400
„Amazon” – prekyba internetu Jeffas Bezosas 102 mlrd. 1,2 mlrd. 33 700
„Facebook” – socialinis tinklas Markas Zuckerbergas 80–100 mlrd. apie 0,6 mlrd. daugiau nei 2000