Darbas – dabar, alga – kitąmet

Daugiausia bėdų dėl vėluojančių ar visai nemokamų atlyginimų – transporto, statybos ir prekybos įmonėse.

Darbuotojų teises ginančioms institucijoms ar atlyginimus iš darbdavių išpešti mėginančioms įmonėms tenka kovoti dėl net kelerius metus nemokamų algų.

Prieš metus ar dar seniau uždirbtų pinigų nepavyksta atgauti sostinės įmonės „Merwal” darbuotojams. Ši bendrovė vos prieš kelis mėnesius dar priklausė Vilniaus vicemerui Romui Adomavičiui.

Vilnietis tolimųjų reisų vairuotojas Julius Burokas bendrovėje „Merwal” dirbo nuo 2009-ųjų spalio iki praėjusių metų gruodžio pradžios.

„Jie nuolat nemokėdavo algos, neduodavo atsiskaitymo lapelių”, – aiškino J.Burokas priežastis, privertusias jį mesti šį darbą.

Krovinius po Europą vežiojęs vyras aiškino, kad šiek tiek priklausančių pinigų „Merwal” pervesdavo tik tuomet, kai vairuotojai išsiruošdavo į reisą po Europą. Tačiau tai būdavo tik nedidelė uždarbio dalis.

J.Burokas mėgino pats atgauti jam priklausantį atlyginimą, tačiau pastangos nuėjo šuniui ant uodegos. Vyras neapsikentė ir kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, o vėliau – į privačią atlyginimų išieškojimo įmonę.

Tą dieną, kai vilnietis paliko darbo vietą, darbdavys jam buvo skolingas 4,5 tūkst. lito.

„Merwal” atstovai pripažino, kad man yra skolingi, tačiau nemokėjo skolos. Manau, kad nuo to laiko delspinigių prikapsėjo dvigubai. Tokių kaip aš, negavusių atlyginimų iš šios bendrovės, yra dešimtys”, – tikino J.Burokas.

Gerą pusmetį bendrovėje „Merwal” – nuo 2010-ųjų pradžios iki vasaros pabaigos – dirbo ir vilnietis Marijanas Kliukas. Per šį laiką jis negavo jam priklausančių daugiau nei 6 tūkst. litų.

„Su daug kuo jie neatsiskaito. Sako, kad nėra pinigų. Jei vyksti į Europą, šiek tiek pinigų perveda. Tarkim, man pervesdavo į asmeninę banko mokėjimo kortelę, tais pinigais susimokėdavau ir už mokamus kelius, tačiau grįžus mokėjimo kortelės paslaugų mokesčio man nepadengdavo”, – pasakojo M.Kliukas.

Išeiti iš darbo nusprendusį vyrą „Merwal” vadovybė mėgino sulaikyti.

„Sakė, gaus paskolą iš banko, sumokės, ką skolingi, tačiau ir toliau pinigų nebuvo.

Uždaras ratas. Turi jie ir baltarusių, rumunų vairuotojų, jiems irgi nemoka atlyginimų”, – kalbėjo kitą darbovietę jau susiradęs vairuotojas.

Ir šiedu vyrai, ir savo vardų bei pavardžių sakyti nepanorę vairuotojai, kurie dirbo „Merwal”, įsitikinę: įmonė iki šiol tebeveikia tik todėl, kad jos pavadinimas siejamas su Vilniaus vicemeru R.Adomavičiumi.

„Neturiu jokių ryšių su šia įmone. Nuo 2009-ųjų nebevadovauju šiai bendrovei, o šių metų sausio pradžioje išvis pardaviau visas akcijas”, – nuo 2007-ųjų vicemero pareigas einantis R.Adomavičius kratėsi atsakomybės net už tą laikotarpį, kai „Merwal” jam priklausė.

Tiesa, politikas šiek tiek suklydo. Bent Registrų centro duomenys rodo, kad bendrosios Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos įmonės „Merwal” akcininku Romas Adomavičius buvo nuo 2008 metų gruodžio iki 2011 metų rugpjūčio pradžios, o ne sausio.

Šiemet rugpjūtį 100 proc. akcijų paketą jis perleido dabartiniam įmonės savininkui Jonui Karpalavičiui, kuris dabar – ir bendrovės direktorius.

Šioje kėdėje yra sėdėjęs ir R.Adomavičius. Kaip įmonės vadovas jis buvo įregistruotas du kartus: nuo 1995-ųjų liepos iki 1997-ųjų balandžio ir nuo 2008 metų gruodžio iki 2009-ųjų liepos.

R.Adomavičius valdė ir kitos krovinių gabenimo įmonės – Lietuvos ir Vokietijos bendrovės „Transtrado” visas akcijas. 100 proc. akcijų paketą šių metų rugsėjo pabaigoje iš jo perėmė Leonas Karpalavičius, kuris tuo pat metu ėjo įmonės vadovo pareigas.

R.Adomavičius šiai įmonei vadovavo nuo 1997-ųjų balandžio iki 2011-ųjų sausio vidurio.

„Merwal” nuo 2008 metų Registrų centrui neteikia savo finansinių ataskaitų.

Pagal įstatymus, daugiau nei trejus metus be pateisinamos priežasties metinės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nepateikusios įmonės gali būti išregistruojamos Registrų centro iniciatyva. Taip naikinamos finansinius veiklos rezultatus slepiančios įmonės.

„Kam dabar lengva? Nelabai turime iš ko mokėti. Taip yra ir dėl rinkoje susiklosčiusios padėties”, – aiškino dabartinis bendrovės „Merwal” savininkas ir direktorius J.Karpalavičius.

Jis teisinosi, kad vadovo pareigas eina vos du mėnesius, tad negalėjo pasakyti, kiek „Merwal” skolinga esamiems ir buvusiems darbuotojams.

Tačiau algų išieškojimo įmonei „Algos inspekcija”, į kurią kreipėsi buvę „Merwal” darbuotojai, yra užsiminęs, kad šios skolos gali siekti 400 tūkst. litų.

„Be to, buvo vagysčių. Tarkim, vairuotojas pavogė pusę tonos degalų. Tad ir išskaičiavome iš algos”, – aptakiai apie įmonės bėdas kalbėjo J.Karpalavičius.

„Merwal” keliasdešimt tūkstančių yra skolinga ir „Sodrai”. Bendrovės vadovus už darbo įstatymų pažeidimus, tarp kurių buvo ir atsiskaitymo su darbuotojais problemos, nuo praėjusių metų spalio mėnesio Valstybinė darbo inspekcija baudė 5 kartus. Baudų suma – 3,8 tūkst. litų.

„Padėtis pastaraisiais metais nepagerėjo. Darbdaviai nemoka arba vėluoja mokėti atlyginimus. Mažesniuose miestuose jis mokamas vokeliuose.

Į mus kartais kreipiasi žmonės, kurie atsineša darbo sutartį, tačiau patikrinus paaiškėja, kad ji visai nebuvo perduota „Sodrai”, – pasakojo algų išieškojimo įmonės „Algos inspekcija” konsultantė Raimonda Joskaudienė.

Ši įmonė šiemet jau sulaukė pusantro tūkstančio paklausimų dėl galimybės išieškoti negautą atlyginimą. Pernai skundų skaičius siekė 2 tūkstančius.

Paprastai žmonės dėl nemokamo atlyginimo sukrunta po 2–3 mėnesių, kai laiku negauna to, ką užsidirbo. Kai kurie laukia ilgiau – metus ar net dvejus.

Paprastai į išieškojimo įmones kreipiasi tie, kurie jau susirado naują darbą.

„Apie 20–30 procentų atvejų tenka kreiptis į teismą, nes nepavyksta susitarti su darbdaviais geruoju. Kitais atvejais bent jau sutariama dėl atsiskaitymo dalimis”, – sakė R.Joskaudienė.

Šiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau išnagrinėjo daugiau nei 2,8 tūkstančio skundų dėl darbo užmokesčio. Pernai per tą patį laikotarpį inspektoriai jų sulaukė daugiau nei 2,7 tūkst.

Šiemet į VDI dirbantys žmonės kur kas dažniau kreipėsi dėl laiku nesumokamo atlyginimo.

Palyginti su praėjusiais metais, tokių skundų skaičius išaugo nuo 350 iki 570.

Dažniausiai laiku atlyginimo negauna prekybos, statybos, transporto sektorių darbuotojai. Kiek mažiau šįmet skundžiamasi dėl vėluojančio atsiskaitymo išeinant iš darbo. Pernai VDI sulaukė 2170 tokių skundų, šiemet – 1950.

Palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek padaugėjo skundų dėl minimalaus darbo užmokesčio, mokėjimo už viršvalandžius ir nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Tiesa, nei pernai, nei šįmet Valstybinė darbo inspekcija nesulaukė klausimų, susijusių su moterų ir vyrų lygiomis galimybėmis dėl darbo užmokesčio.

Šiuo metu vienintelė darbo ginčus sprendžianti valstybės institucija – teismas. VDI, išnagrinėjusi skundus, tik surašo išvadas, ar buvo pažeistos darbuotojo teisės. Su šiomis išvadomis siūloma keliauti į teismą.

Viliamasi, kad darbdavio ir darbuotojo ginčai bus sprendžiami veiksmingiau, kai įsigalios jau parengtas Darbo kodekso skyriaus, reglamentuojančio darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimo projektas.

Tuomet darbo ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų pirmiausia nagrinėtų ne teismas, bet darbo ginčų komisija. Ją sudarytų trys žmonės – valstybės pareigūnas, darbdavio ir darbuotojų atstovai.

Nukentėjęs darbuotojas galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją su skundu, o komisija per 30 dienų jį išnagrinėtų. Sprendimas būtų panašus į teismo, tačiau tai užtruktų trumpiau.