Koncepciją rengia bendrovės „Urbanistika“ ir „Senojo miesto
architektai“.
Teritoriją siūloma didinti siekiant geriau išsaugoti negausų
architektūrinį palikimą, įvairialypį miesto urbanistinį veidą,
savitumą, susiformavusį nuo XVI amžiaus pradžios iki XX amžiaus
vidurio, teigia miesto savivaldybė.
Pagal siūlymą, istorinę miesto dalį papildytų Respublikos,
A.Mackevičiaus, K.Donelaičio, A.Smetonos, Kęstučio, Vytauto,
Stoties, Smėlynės, Klaipėdos ir kai kurių kitų. gatvių atkarpos,
spirito bei mielių fabriko teritorija.
Plano rengėjų nuomone, istorinė dalis galėtų būti papildoma kai kuriais buvusiais XIX amžiaus ir XX amžiaus pradžios priemiesčiais bei charakteringos pokarinės individualios statybos
kvartalais, kurie buvo suplanuoti ir apstatyti pagal tarpukario
urbanistinės plėtros principus.
Į kultūros vietovės teritoriją siūloma įtraukti ir dviejų
išlikusių vėjo malūnų aplinką tarp Ramygalos bei
J.Basanavičiaus gatvių. Ji, anot savivaldybės, primena praeityje
čia vyravusį charakteringą agrarinį kraštovaizdį.
Teisinę apsaugą siūloma suteikti ir kelioms istorinėms, į
priemiesčius ir užmiestį vedusioms gatvių trasoms. Išlikusius XIX
amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios namus šalia šių
gatvių siūloma laikyti teritorijos vertingąja savybe.
Priklausomai nuo istorinės miesto dalies objektų vertės jiems
ir jų teritorijoms būtų nustatomi skirtingi - du autentiškos
paskirties bei keturi tausojamo naudojimo - režimai.
Panevėžio miesto istorinės dalies koncepciją jau svarstė ir
savo pasiūlymus pateikė miesto tarybos komitetai, pritarė
architektų taryba. Šiuo metu, anot savivaldybės, laukiama miesto
bendruomenės siūlymų.