Vokietijoje jau ne vieną mėnesį virė diskusijos, ar verta mesti milijardus vokiečių mokesčių mokėtojų suneštų eurų ir juos skirti vegetuojančiai Graikijai.
Viskas dėl to, kad tik pastaroji į dugną nenusitemptų ilgai Berlyno puoselėtų kūdikių – ES ir euro.
Vokietija sutiko traukti graikus už ausų ir toliau, kaip, beje, ir dauguma kitų euro zonos šalių, tarp jų – ir Prancūzija.
Bet Paryžiui panorus sudaryti su Graikija sandorį dėl karo technikos tiekimo Vokietija ne juokais įpyko. Juk už karinius Atėnų pirkinius mokės eiliniai vokiečiai.
Kontraktas 5 metams
Skolose skendinti Graikija – vis dar gardus kąsnis karinės pramonės gamintojams. Šios rinkos banginiai įsikūrę didžiosiose ES valstybėse.
Valstybinė Prancūzijos gynybos bendrovė DCNS – viena jų. Ji siekia kuo greičiau užsitikrinti kontraktą su Graikija dėl modernių fregatų pardavimo.
Iki krizės Graikija buvo viena pirmaujančių šalių pagal išlaidas gynybos reikmėms. Realus gynybos biudžetas buvo netgi didesnis nei oficialus. Net ir krizės prispausti graikai tik trumpam sumažino savo apetitą karinėms išlaidoms.
Biudžetą apkarpęs Graikijos laivynas buvo atsisakęs Vokietijos bendrovių gamintų povandeninių laivų, tačiau Berlynui paspaudus galiausiai sutiko sumokėti visą žadėtą sumą.
Tačiau dabar viešai spausti Graikiją įvykdyti finansinius įsipareigojimus būtų sudėtinga. Tai, regis, suprato ir DCNS, kuriai padeda Prancūzija.
Paryžius diplomatiniais kanalais ėmė primygtinai siūlyti įspūdingą sandorį: Graikija įsigyja bent dvi, o gal net ir keturias fregatas, kurių vienos kaina – 300 mln. eurų (per milijardą litų).
Kad nekiltų triukšmas ir tokios išlaidos Atėnų nenuvarytų į kapus, DCNS pagal naujausias technologijas pastatytus karo laivus, kurių taip trokšta Graikijos generolai, siūlo už dyką.
Tiesa, mokėti nieko nereikėtų tik pirmuosius penkerius metus. Be to, perkant keturis laivus paslaugiai pritaikyta ir 100 mln. eurų nuolaida.
Imkite ir turėkite, tik tučtuojau pasirašykite kontraktą!
Berlynas nepatenkintas
Vokietijoje dėl tokių Prancūzijos planų kaipmat kilo pasipiktinimo banga. Kaip kitaip – juk būtent Vokietija yra didžiausia Graikijos gelbėtoja.
Centro dešiniųjų koalicijos, kuri neseniai patvirtino Graikijos gelbėjimo planą, politikai paragino įsikišti net ir kanclerę Angelą Merkel. Jos prašoma įkalbėti savo bičiulį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, kad taip žaisti negalima.
Tokį raginimą pasirašė būrys Krikščionių demokratų sąjungos ir Laisvųjų demokratų partijos narių. Ir ne tik.
Vokietijos karinės pramonės gigantė bendrovė „Thyssen Krupp” tarsi netyčia šalies žiniasklaidai nutekino slaptą dokumentą vyriausybei.
Praeityje nemalonių verslo ryšių su Graikija turėjusi bendrovė skundėsi, kad Graikijos kontraktas su DCNS esą guls ant paprastų vokiečių pečių, mat būtent jie sumokės už prancūziškus Graikijos karo laivus.
Bijo rinkėjų pykčio
Negana to, Prancūzija ir Graikija esą pažeis ES taisykles dėl subsidijų, mat šių šalių vyriausybės subsiduoja savo laivų statyklas.
Prancūzijoje tai ypač svarbu, nes šios šalies laivų statyklose jau senokai sklando nedarbo šmėkla.
O bedarbiai – prasti rinkėjai prezidentui N.Sarkozy. Todėl, ekspertų teigimu, Prancūzijos vadovas taip entuziastingai sutiko parduoti desantinius laivus „Mistral” net Rusijai.
Vis dėlto Vokietijos opozicija ironiškai pažymėjo: Berlyne kilęs nepasitenkinimas yra veidmainiškas. Esą „Thyssen Krupp” ir valdantieji pyksta dėl vienos paprastos priežasties: sutartis, kurios siekia Prancūzija, jau kelerius metus vilioja ir Vokietijos laivų statyklas.
„Thyssen Krup”, priešingai negu jos varžovė Prancūzijoje, nėra subsiduojama. Būtent todėl sandėris su Graikija labai padėtų šiai bendrovei. („Spiegel.de”, LR)
Pasišildyti rankas siekia ir JAV
* Beje, Atėnams reikia ne tik naujų fregatų, kuriomis jie norėtų pakeisti senstančius laivus (jų reikia patruliuoti Egėjo jūroje, kur vis aktyvesnė darosi amžina graikų priešininkė Turkija).
* Graikijos žiniasklaidoje neseniai pasirodė pranešimų apie šalies vyriausybės derybas su JAV. Jos Atėnams kone veltui siūlo įsigyti tankų „M1A1 Ambrams”. JAV armijos rezerve dūlančius tankus graikams tereikėtų už savo lėšas atsigabenti ir atnaujinti. Suprantama, modernizavimo išlaidos būtų patikėtos JAV bendrovėms.
* Lyg tyčia naujų tankų besidairanti Graikijos armija anksčiau labai domėjosi vokiškais „Leopard 2” ir net jų įsigijo. Tačiau tankų gaminti arba modernizuoti nespėjantys vokiečiai gali netekti kitų užsakymų.
* O už visus sandorius su ne Vokietijos įmonėmis mokės tikrai ne mokesčių vengiantys graikai, o stropuoliai vokiečiai.
Grasina Paryžiui
* Atėnus gelbėjantys prancūzai patys gali susidurti su nemalonumais. Reitingų agentūra „Moody’s” paskelbė, kad Paryžiui suteiktas aukščiausias AAA įvertinimas artimiausiais mėnesiais bus persvarstytas.
* Neatmetama, kad Prancūzijos skolinimosi reitingas gali būti apkarpytas. „Moody’s” nuomone, šalis gali susidurti su sunkumais, jei reikės toliau gelbėti kaimynus ar nuosavus bankus.