Į dienraščio redakciją paskambinęs ir Vilniaus
gyventoju Roku prisistatęs žmogus skundėsi, kad daugiabutyje,
kuriame 2007-aisiais vilnietis įsigijo butą, jau lupasi sienų
dažai, prateka vanduo, ryškėja kitos negerovės. Tokių daugiabučių
daugėja ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose,
kuriuose vyko naujos statybos.
Namus administruojančios bendrovės
teigia, kad gyventojų patiriama žala būtų kur kas mažesnė, jei
iškart po statybų administruoti daugiabučius nebūtų skiriami juos
statę statybininkai. Tačiau yra kitaip: pasirašant preliminarias
namo pirkimo ir pardavimo sutartis, įtraukiamas ir punktas, kad
daugiabutį administruos ne savivaldybių paskirtas administratorius,
o patys statybininkai.
Pasak Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių
asociacijos prezidento Sigito Čirbos, tai reiškia, kad garantiniu
laikotarpiu, kuris paprastai trunka penkerius metus, daugiabutį
prižiūri tas juridinis asmuo, kuris pats pastatą ir statė“, o toks
„administratorius“ yra suinteresuotas slėpti garantiniu laikotarpiu
išryškėjančius statinio trūkumus.
S.Čirbos tikinimu, po dešimties
metų kai kurių šiandien naujais vadinamų daugiabučių namų vaizdas
gali tapti blogesnis, nei dabar atrodo kai kurios „chruščiovkės“.
„Taip, naujos statybos būstai nėra idealūs. Tačiau yra kaip yra“, -
sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto
skyriaus Statybos produktų ir būsto normavimo skyriaus vedėja Edita
Meškauskienė.
Ji siūlo „nepasirašinėti primestų sutarčių, nes pagal
Civilinį kodeksą, jeigu jau ji pasirašyta, sutartis įgauna įstatymo
galią - ir tada jau nieko nepakeisi“.