„Skelbiama, kad dėl šio draudimo žiniasklaida netektų apie 17 mln. litų, tačiau mano nuomone, ši suma gali būti iki dešimties kartų didesnė“, – teigė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas Aurelijus Veryga.
Jei 2012 metais alkoholio reklama būtų visiškai uždrausta, Lietuva taptų bene griežčiausius reklamos apribojimus taikanti valstybė visoje Europos Sąjungoje. Vienintelės Prancūzija bei Švedija draudžia bet kokią alkoholinių gėrimų reklamą, o kaimyninėje Latvijoje nedraudžiama tik alaus ir natūraliai fermentuotų gėrimų reklama.
Šiuo metu Lietuvoje alkoholio reklama draudžiama televizijos ir radijo programose nuo 6 val. ryto iki 23 val., taip pat ribojama reklama periodinių leidinių pirmuosiuose puslapiuose, visiškai draudžiama išorinė lauko alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro reklama.
Netinkamas metas
Draudimo kritikų teigimu, alkoholio reklamos panaikinimas iš šalies išguis pagrindinius žiniasklaidos atstovus – interneto portalai, televizijos, radijo transliuotojai juridiškai persikraustytų į kitas, laisviau reklamą reguliuojančias šalis, ir, žinoma, mokesčius mokėtų jiems.
Vieno draudimo kritikų parlamentaro Kęstučio Daukšio teigimu, toks žingsnis – itin netinkamas esant nepalankiai ekonominei situacijai. 2008 metais prasidėjusi krizė smarkiai sumažino pajamas iš reklamos užsakovų, daugelis žiniasklaidos atstovų privalėjo veržtis diržus.
Parlamentaras priminė, kad būtų kontroliuojami tik lietuviškos žiniasklaidos atstovai, o užsienio rinka liktų nepaliesta: „Internete, užsienio šalių Lietuvoje platinamuose leidiniuose gausu tokios reklamos. Šis įstatymas jiems negaliotų.“
Anksčiau Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius lrytas.lt teigė, kad tokiu atveju Rusijos žiniasklaida galėtų stiprinti savo įtaką Lietuvoje – sumažėjus šalies žiniasklaidos potencialui.
Padidinti akcizus
K.Daukšio teigimu, alkoholio reklamos uždraudimas – neapgalvotas žingsnis: „Geriausia kova su alkoholiu būtų socialinė reklama. Būtų galima skirti dalį nuo akcizų surenkamų mokesčių žiniasklaidos priemonėms, kad šios galėtų vykdyti socialinę reklamą.“
Pasak parlamentaro, tokiu būdu reklama galėtų sėkmingai gyvuoti, o kartu būtų stiprinamas visuomenės informavimas apie alkoholio žalą.
Panašus siūlymas yra įrašytas ir Tabako ir alkoholio kontrolės įstatyme. NTAKK prezidentas A.Veryga teigia suprantantis žiniasklaidos padėtį, tad taip pat siūlo nuostolius kompensuoti akcizų surenkamų mokesčių sąskaita: „Esmė tokia, kad siūlome 2 proc. už akcizus surenkamų mokesčių skirti žiniasklaidai, iš jų būtų vykdoma ir socialinė prevencija. Žinoma, šis procentas galėtų būti ir didesnis – priklauso nuo valdžios sprendimų.“
A.Verygos skaičiavimais, skiriant vos 2 proc. žiniasklaidai galėtų atitekti apie 32 mln. litų kasmet. Pasak NTAKK prezidento, vengiant nuostolių tokiu pačiu dydžiu būtų galima padidinti akcizus tabakui ir alkoholiui – pirkėjams šis skirtumas nebūtų žymus.
A.Verygos teigimu, valstybės skirti pinigai galėtų remti ir regioninę žiniasklaidą.
Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ redaktorės Nidos Šulcienės teigimu, šie pinigai nebūtų kaip kompensacija – regioninė žiniasklaida išgyvena ir be alkoholio reklamos: „Negalima įvertinti net procentais, kurią dalį iš reklamos gaunami pinigai sudaro alkoholio gamintojų užsakovų lėšos. Per menka suma. Gal per metus pas mus ir būna kelios stipriųjų gėrimų reklamos, kiek daugiau alaus. Mūsų laikraščio reklamos užsakovai, palyginti su didžiaisiais laikraščiais, radikaliai skiriasi.“
Tačiau N.Šulcienė tikina nepalaikanti idėjos, kad už skiriamus pinigus būtų vykdoma socialinė reklama: „Tie straipsniai irgi turės savo tikslų – straipsniai nebus objektyvūs.“