Kalbėdamas „Lietuvos ryto” televizijos laidoje Pramonininkų konfederacijos prezidentas B.Lubys neslėpė nuoskaudų.
Su koncerno „Achemos grupė” vadovu ir Pramonininkų konfederacijos prezidentu B.Lubiu „Lietuvos ryto” televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai” žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbėjosi apie šalies energetikos prošvaistes ir šešėlius.
– Šios valdžios mokesčių politiką, ypač energetikos srityje, jūs vertinate ypač kritiškai. Kodėl?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad energetika yra ta sritis, kur iš mūsų visų atimama milijardas litų.
– Ką jūs turite galvoje?
– Mes mokame pagal dvi linijas. Pirma linija – atseikėjame 60–80 dolerių brangiau už tūkstantį kubinių metrų dujų, latviai moka mažiau.
Už didesnę dujų kainą sumokėsime 430 mln. litų, o galbūt ir daugiau į „Gazprom” biudžetą.
Suprantu, kad reikia palaikyti „Gazprom”, ir ponas A.Sekmokas, matyt, elgiasi teisingai.
Tačiau aš, kaip pilietis ir kaip ūkininkas, niekaip negaliu sutikti, kad man reikia atiduoti visai nereikalingus pinigus „Gazprom”.
Tačiau juk „Gazprom” to net neprašė, bet mes primygtinai siūlome tuos pinigus.
Kito pusės milijardo litų netenkama dėl to, kad šiurkščiai pažeidžiant įstatymus ir Europos direktyvas buvo įvestas vadinamasis visuomenės mokestis. Tai neva yra tarsi kompensacija žaliajai energetikai.
Bet žaliajai energetikai skiriama tik apie 0,7 cento, o vadinamasis visuomenės mokestis yra 6,01 cento.
Žalioji energetika tikrai duoda naudos, ji – tikroji nepriklausomybė, mes ją palaikytume.
Tačiau matome, kad elektros energija superkama po 30 ar net 35 centus iš draugų, pažįstamų ir tose vadinamosiose kogeneracinėse katilinėse.
Galime kalbėti apie Panevėžio kogeneracinę katilinę ir apie dvi katilines Jonavoje, „Achemoje”. Kitos katilinės iki kogeneracijos netempia.
Jeigu paskaitysime Lietuvos įstatymus, sužinosime, kad dotuoti galima tik tas katilines, kurios naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius.
Gal kas nors man galėtų įrodyti, kad Kauno termofikacinė katilinė, kurią valdo ir „Gazprom”, naudoja atsinaujinančius šaltinius.
Tas pat ir dėl Vilniaus, Elektrėnų elektrinių. Galima paimti visą sąrašą. Dėl kontroversiško energetikos ministro mes visi turime mokėti milijardą litų. Gerai, B.Lubys susimokės, o pensininkas?
– Energetinė nepriklausomybė yra burtažodis, kurį ši valdžia naudoja jau kelerius metus. Ar jūs matote realius žingsnius į energetinę nepriklausomybę?
– Be abejo. Vienas labai rimtas žingsnis – „Klaipėdos naftos” skystųjų dujų terminalo konsultantams yra skirta 34 milijonai litų.
Jeigu į priklausomybę Energetikos ministerija ir „Klaipėdos nafta” eina per konsultantus, gal tai ir svarbus dalykas?
34 milijonai litų skirta konsultantams. Po to konsultantų bus dar daugiau. Tokie realūs žingsniai yra daromi, tik rezultatų dar niekas nemato.
– Kaip apskritai reikėtų vertinti konsultacinį verslą, kuris dabar suvešėjo? Kas tai – vagystė?
– Nedrįstu to pasakyti, tai ne mano kompetencija.
Turėdamas 10 proc. „Klaipėdos naftos” akcijų kol kas liūdnai žiūriu, kur ir kaip tie pinigėliai plaukia.
Kada nors mes paklausime, bet šiandien netrukdysime, tegul „Klaipėdos nafta” dar kokius 50 milijonų išleidžia. Tada gal visi supras, kas vyksta.
Mes ruošiamės statyti savo suskystintųjų dujų terminalą.
Panašiems konsultantams, kaip „Klaipėdos nafta”, išleidome beveik 2 milijonus litų.
Gal nedidelis skirtumas, bet, suprantama, mes esame neturtingi, o „Klaipėdos nafta” – turtinga, jai leidžiama. Mes neturime ministerijos, o jie turi ministrą – jiems lengviau gyventi.
– Ar jūs apie tai kalbatės su visais? Gal to nežino premjeras, prezidentė?
– Tai ne mano kompetencijos klausimas, bet aš manau, kad visi skaito laikraščius – po akcininkų susirinkimo „Klaipėdos naftoje” apie tai buvo paskelbta viešai.
– Dar viena istorija – dujų terminalo statyba. Pagal ankstesnius susitarimus jūs su valstybe turėjote statyti tą objektą.
Ar teisingai suprantu, kad dabar gali atsirasti du dujų terminalai – vienas B.Lubio, kitas – valstybės?
– Anksčiau buvo sudaryta sutartis, kuria nurodyta, kad bendrojoje įmonėje Ūkio ministerija turės 80 proc. o „Achemos grupė” – 20 proc.
Tačiau kažkam tai labai nepatiko – ne valdžiai, o kažkam kitam. Kažkas dėjo didžiules pastangas, kad tas terminalas ir ta bendrovė nepradėtų dirbti.
Tai ir buvo pasiekta.
– Kas tai padarė?
– Mes žinome vardus, pavardes, viską išsiaiškinome. Viešinti tai ar neviešinti, ne mano, o valstybės kompetencija. Tad aš čia nieko negaliu jums ant stalo padėti. Įvyko, kas įvyko.
Man labai gaila. Kai prezidentė buvo Klaipėdoje, buvo labai aiškiai nurodyta, kad valstybė statys prie Kiaulės Nugaros. Ponia prezidentė mums pasakė: „Statykite savo terminalą ten.” Ten, kur esame išsinuomoję žemę 40–45 metams.
Taip, mes ne tik pasiruošę tai daryti, mes pradėjome tai daryti – jau esame užsakę galimybių studijas, buvome Anglijoje pažiūrėti panašaus terminalo.
Manyčiau, kad mes nedaug atsiliksime nuo valstybės pradėto statyti terminalo.
Po metų kitų bus matyti, kas padaryta tiek viename, tiek kitame terminale.
Nematau nei blogybės, nei gerybės – dujas pirksime atskirai.