Viešųjų pirkimų sąlygose keliami griežti reikalavimai, kurių niekaip negalėtų patenkinti pigieji vežėjai.
„Jei su pigių skrydžių bendrove gali skristi Ispanijos karalienė, kodėl negali Lietuvos pareigūnai ar tarnautojai?
Bet pasiūlykite jiems į Briuselį skristi su pigių skrydžių bendrove, o paskui iki miesto atriedėti traukiniu, jie pasakys: „Ką jūs, aš nuvyksiu pavargęs ir kaip ten atstovausiu šaliai”? – kalbėjo kelionių agentūros „BPC Travel” vadovas Gvidas Aukštuolis.
Apstu įvairių reikalavimų
Kelionių agentūros „BPC Travel” apskaičiavimais, rinkdamosi pigių skrydžių bendroves valstybinės įstaigos galėtų sutaupyti apie 30 proc. kelionėms skirtų pinigų.
„Dažniausiai valstybės institucijos pirkimo dokumentuose nurodo pageidaujančios bilietų be rezervavimo, išpirkimo, grąžinimo bei keitimo apribojimų. Tai reiškia, kad tiekėjai turi siūlyti aukščiausią ekonominę klasę, o kainos būna gerokai didesnės nei rinkos vidurkis”, – aiškino G.Aukštuolis.
Nebūtinai pigiausia išeitis
Tuo tarpu pigių skrydžių bendrovės taiko bilietų keitimo arba grąžinimo apribojimus.
„Todėl tiekėjai negali pasiūlyti pigių bilietų, kurie padėtų taupyti biudžeto pinigus, skiriamus paslaugoms įsigyti”, – samprotavo G.Aukštuolis.
„Valstybės įstaigų darbuotojai skraido su pigių skrydžių bendrovėmis, tačiau tokių bilietų perkama gerokai mažiau, nes nėra galimybių juos grąžinti arba pakeisti.
Be to, pigesni bilietai būna tik tuomet, jei planuoji iš anksto.
O jeigu prireikia skubiai, pigių skrydžių bendrovės bilietai nebūtinai būna pigiausi”, – aiškino agentūros „Estravel” vadovė Žydrė Gavelienė.
Galėtų pasimokyti iš kitų
Pasak Ž.Gavelienės, Lietuvos valstybės institucijos, skelbdamos pirkimo konkursus, kelionėms galėtų remtis pasauline patirtimi.
Užsienio įmonės – nebūtinai valstybinės – dažniausiai skelbia du pirkimo konkursus.
Vieną konkursą – oro bendrovėms, kurios pasiūlo nustatytą bilietų kainą pageidaujamomis kryptimis. Jų didžioji dalis paprastai žinoma iš anksto.
O antrą konkursą – kelionių agentūrai, kuri pasirūpina papildomu aptarnavimu, viešbučio paieškomis.
Lietuvos įstaigos skelbia konkursus tik kelionių agentūroms.
„Mūsų šalyje viskas klampu, todėl ir teismai dėl viešųjų pirkimų konkursų nesibaigia”, – sakė Ž.Gavelienė.
Komandiruotėms – pusė milijono
Martynas Čerkauskas
Susisiekimo ministro patarėjas
„Bilietai pasirenkami atsižvelgiant į žemiausią kainą. Pigių skrydžių bendrovių paslaugas pirktume dažniau, jei tiktų data, laikas, skrydžio vieta, kompanijos pardavinėtų bilietus į jungiamuosius skrydžius, jei reikia persėsti į kitą lėktuvą.
Šiuo metu rengiama viena komandiruotė į Londoną, kurios metu bus pasinaudota „Ryanair” paslaugomis.
Tačiau didžiąją dalį ministerijos komandiruočių maršrutų sudaro miestai, į kuriuos pigių skrydžių bendrovės neskrenda arba skrenda nepatogiu laiku, pavyzdžiui, netinka diena arba lėktuvas skrenda vėlai vakare.
Tuomet tektų pirkti papildomą nakvynę viešbutyje, mokėti komandiruotpinigius už papildomą dieną. Viską suskaičiavus galutinės išlaidos dėl to būna didesnės. Paprastai stengiamasi, kad komandiruotė truktų vieną dieną, kai rytą išskrendama, o vakare grįžtama.
Pernai Susisiekimo ministerija komandiruotėms išleido 526 tūkst. litų (įskaičiuoti bilietai, nakvynės, dienpinigiai). Šiemet išleista apie 450 tūkst. litų.”