Filmuoti kino į Lietuvą dėl pernelyg didelių mokesčių užsuka vis mažiau užsienio kūrėjų.
Tačiau aktorių atrankos agentūroms užverti durų neteko: jos užsiima savotišku aktorių eksportu.
Rusija, Lenkija, Italija, Vokietija, Čekija – iš šių šalių sulaukia užsakymų šia veikla besiverčiantis „Editos kastingas”. Jie Lietuvoje dairosi aktorių ir filmams, ir reklamoms.
Ieškoti veidų – į kitą šalį
„Lietuviai yra paklausūs Rusijoje. Rusai dažniau Lietuvoje kuria reklamas.
Tiesa, mūsų jaunimas sunkiai kalba rusiškai, o vyresni – angliškai.
Bet jei užsakovui reikia vieno ar kito aktoriaus, jis pasirūpina net ir įgarsinimu”, – sakė agentūros „Editos kastingas” įkūrėja Edita Kabaraitė.
Dažnas užsakovas svečioje šalyje ieško naujų veidų, kurie būtų nepažįstami jo šalyje.
Dėl šios priežasties latviai reklamoms ieško aktorių Lietuvoje, o lietuviai – Latvijoje.
Rado pamainą žvaigždėms
Agentūra neseniai užsienio užsakovams turėjo surasti aktorių reklamai, kurios siužetas – žvaigždžių vakarėlis.
Pasklaidę Lietuvos pramogų žurnalus užsakovai pageidavo garsenybių – Juozo Statkevičiaus, Agnės Jagelavičiūtės.
Kadangi šie žmonės kažin ar būtų įperkami, atrankos agentūra užsakovams surado tinkamų, nors ir neprofesionalių jaunuolių.
„Kai kurie filmuotis norintys neprofesionalai siekia patirti nuotykį, kiti gyvena iš tokio uždarbio”, – sakė „Editos kastingo” atstovė Valdonė Maksvytytė.
Dienos uždarbis masinėse scenose dalyvaujantiems aktoriams nesikeičia jau dešimtmetį – jis vis dar tebesiekia 50 litų.
Senukų dairosi prie bažnyčių
Iš 10 tūkst. veidų „Editos kastingo” kataloguose – tiktai pusė tūkstančio profesionalų.
Tarp likusių nemenka dalis – senukai. Nors jiems labai svarbūs pinigai, vaidinti jie veržiasi ne dėl jų. Kur kas svarbiau praskaidrinti kasdienybę neįprasta veikla.
„Kai jie ateina atsiimti uždirbtų pinigų, atneša savo prikeptų blynų su trintomis uogomis”, – šypsodamasi pasakojo E.Kabaraitė.
Dažniausiai „Editos kastingo” darbuotojai į vyresnių aktorių medžioklę traukia sekmadieniais prie bažnyčių. Čia po pamaldų pasipylusioje minioje jie atsirenka tuos, kurie vėliau papildo aktorių katalogus.
Egzotiškai atrodančių užsieniečių – arabų, juodaodžių – atrankos specialistai dairosi ir didmiesčių gatvėse, ir vyksta į pabėgėlių centrą Pabradėje.
Į katalogus patenka ir vidutinio amžiaus žmonės, kurie patys neketina filmuotis, tačiau į atrankos agentūrą atveda savo vaikus, o darbuotojai įkalba ir juos pačius.
„Pas mus yra filmavęsi net ir įmonių generaliniai direktoriai”, – sakė E.Kabaraitė.
Akys krypsta į Rusiją
Aktorių atrankos agentūros „Actors Agency” pagrindiniai užsakovai – užsieniečiai. Daugiausia – rusai.
„Ar lietuvių aktoriai paklausūs svetur? Ieškome kelių jiems ten patekti. Rusijoje mus priima šiltai, tačiau reikia suprasti, kad lietuvis ruso herojaus niekada nevaidins. Mes vis tiek vaidinsime užsieniečius.
Tarkim, paprašė ukrainiečiai vokiškai kalbančių aktorių, nusiunčiau jiems kandidatų nuotraukas, tačiau galiausiai jie pasirinko vokietį. Pasaulis susitraukė, užsienis priartėjo.
Sovietiniais laikais mes, lietuviai, atrodėme kitokie, vakarietiški. Dabar vakariečiai visiems arti”, – kalbėjo vienas „Actors Agency” agentūros įkūrėjų aktorius Andrius Paulavičius.
Rusija jo gyvenime atsirado prieš keletą metų, kai vyras svarstė, ką jam pačiam veikti toliau.
Žingsnis po žingsnio šioje šalyje užsimezgė ryšiai, praverčiantys iki šiol.
„Pasaulis didelis, todėl reikia ieškoti naujų kelių”, – įsitikinęs „Actors Agency” vienas bendrasavininkių aktorius Donatas Šimukauskas.
Nusprendžia netgi mokytis
Iš septynių su puse tūkstančio žmonių agentūros duomenų bazėje – per 500 profesionalių aktorių.
„Neprofesionalai dažniausiai ateina pasmalsauti, kaip atrodo filmavimas.
Dažniausiai jiems nerūpi pinigai. Be to, ir lietuviškų, ir užsieninių filmų kūrėjai stengiasi taupyti”, – aiškino A.Paulavičius.
Tiesa, neretais atvejais užsakovas kaip tik reikalauja neprofesionalių aktorių.
Taip nutiko ir rengiant atrankas filmui „Sibirietiškas auklėjimas” su garsiuoju Johnu Malkovichiumi, kuris kuriamas Lietuvoje. Šiam filmui „Actors Agency” atrinko penkis jaunuolius.
„Po repeticijų, bandymų vienas kitas ketina vykti kur nors mokytis aktorystės”, – apie kino bacilą kalbėjo A.Paulavičius.
Tarp aktorių – verslininkai
Į neprofesionalių aktorių gretas išsirikiuoja įvairūs žmonės – nuo valkatų iki verslininkų.
Pirmieji tikisi šiokio tokio užmokesčio, tuo tarpu antriesiems labiau rūpi patirti nuotykių, išsiveržti iš aiškiai sudėliotos kasdienybės.
„Verslininkai pinigų neprašo, dažniau mes jų paprašome paramos”, – šypsojosi A.Paulavičius.
Tiesa, smalsuoliai, vieną dieną sutikę filmuotis nemokamai, kitą jau gali pakeisti savo sprendimą ir į aikštelę tiesiog neateiti.
Lietuvei – pagrindinis vaidmuo
„Actors Agency” itin didžiuojasi vienu savo projektu – Lietuvos aktorė Beata Tiškevič sėkmingai filmuojasi Rusijoje. Ten ji gavo pagrindinį – amerikietės – vaidmenį.
Rusija, nors ir turi daug savų aktorių, nuolat ieško naujų veidų, dar nematytų nei kine, nei reklamose.
„Filmo kūrėjai labai ja džiaugiasi. Pinigai ten nėra dideli, tačiau svarbiausia, kad jie įprastų mus kviestis”, – dėstė savo viziją A.Paulavičius.
Į Rusiją agentūrai jau pavyko išvežti aštuonis aktorius.
Uždarbio neviešina
Kiek uždirba iš tokio tarpininkavimo, aktorių atrankos agentūros nelinkusios daug kalbėti.
„Mums tenka derintis prie rinkos”, – aiškino „Editos kastingo” vadovė E.Kabaraitė.
Dėl mokesčio agentūrai kaskart susitariama individualiai, kartais sukertama rankomis dėl procentų nuo aktoriaus uždarbio.
„Tai – labiau darbas dėl idėjos”, – tikino A.Paulavičius. Tačiau pripažino, kad agentūra iš uždarbio pragyvena.
Smogė mokesčiai
* Vos prieš kelerius metus į Lietuvą atvykdavo nemažai užsieniečių kurti filmų, kuriuose vaidindavo ir lietuviai. Per metus būdavo sukuriami 3–4 filmai. Už pamainą lietuviai aktoriai, atliekantys epizodinį vaidmenį, tuomet uždirbdavo apie 1000 litų.
* Tačiau po naktinio mokesčių perversmo užsieniečiai užsuka labai retai.
* „Britanijoje minimalus atlygis už darbą aikštelėje siekia 100 svarų. Ir į tai įskaičiuoti visi mokesčiai. Kad užsakovas Lietuvoje mokėtų aktoriui už filmavimo pamainą 400 litų, jis turi išleisti 700 litų. Padėtis šalies rinkoje žiauri mūsų atžvilgiu”, – aiškino „Actors Agency” bendrasavininkis D.Šimukauskas.
* Jis viliasi, kad padėtis palengvės pakeitus Pelno mokesčio įstatymą. Šiuo metu iš Kultūros, Finansų, Ūkio ministerijų atstovų bei kino kūrėjų suburta darbo grupė rengia šio įstatymo pataisas, kurios turėtų pritraukti investuotojų į Lietuvoje kuriamą kiną.
* „Jei įmonė ar asmuo investuotų į kiną, jam būtų taikoma pelno mokesčio lengvata. Tai skatintų kino pramonę. O į biudžetą įplauktų pinigų iš vartojimo”, – aiškino Kultūros ministerijos atstovė Elė Vilkienė.