Šis viršūnių susitikimas, kuris, didėjant nuogąstavimams,
kad euro zonos skolų krizė gali išprovokuoti pasaulinę recesiją,
atidžiai stebimas visame pasaulyje. Prieš jį Europos lyderiai,
regis, sprendė savo nesutarimus ir stūmėsi susitarimo link.
Du iš pagrindinių žaidėjų - Vokietijos kanclerė Angela
Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy -
gyrė „pažangą“, padarytą kovojant su krize, o finansų ministrai
per derybų maratoną gvildeno priemones bankams apsaugoti.
Sutikę, kad skolintojams teks priimti nuostolius dėl mažiausiai
50 proc. jų turimų Graikijos obligacijų, ministrai sudarė
susitarimą dėl bankų rezervų didinimo, kad jie galėtų užkimšti
taip atsiradusią 150 mlrd. dolerių skylę.
Pagal šį bankų rekapitalizacijos planą į skolintojų rezervus
bus perpumpuota „107-108 mlrd. eurų“, žurnalistams sakė vienas
diplomatas.
Pareigūnai sakė, kad Ispanija, Italija ir Portugalija, kur, kaip
manoma, bankų pozicijos nėra tvirtos, iškėlė prieštaravimų
šiam pasiūlymui, tad Europos centrinio banko pareigūnams teko jas
įtikinėti.
Maža to, patys skolintojai dar turi pasirašyti šį
„savanorišką susitarimą“. Po 13 valandų trukusių derybų Belgijos
finansų ministras Didier Reyndersas žurnalistams
sakė: „Mums reikia derėtis su bankų sektoriumi“.
Didelė kliūtis yra tai, kaip reiktų didinti ES 440 mlrd. eurų
stabilizacijos fondą, kurio lyderiai nori tam atvejui, jei į skolų
liūną būtų įtraukta kokia nors didelė ekonomika, tokia kaip
Italija ar Ispanija.
Šis finansinės pagalbos fondas būtų greitai išeikvotas, jei
kuriai nors iš tų dviejų šalių prireiktų paramos, tad lyderiai
ieško galimybių didinti jo skolinimo pajėgumus iš esmės
nedidinant jame esančių pinigų kiekio, kas būtų nepriimtina ES
iždininkei Vokietijai.
Berlyno ir Europos centrinio banko (ECB) spaudžiama Prancūzija
atsitraukė nuo pasiūlymo nukreipti šias lėšas į kokį nors
banką, kuris galėtų skolinti beveik neribotus kiekius iš ECB,
todėl aptarinėjamos tik dvi likusios galimybės.
Pagrindinė šio fondo didinimo priežastis yra tokių valstybių
Italija apsauga. Savo ruožtu Italijos premjeras Silvio Berlusconi yra spaudžiamas labiau stengtis mažinti
milžinišką savo šalies skolą ir išvengti Graikijos likimo.
Viršūnių susitikimo išvakarėse S.Berlusconi buvo iškviestas
į derybas su A.Merkel, kuri nori, kad Italija žymiai sumažintų
savo 1,9 trilijono eurų skolą, kuri prilygsta 120-čiai proc.
bendrojo vidaus produkto.
ES lyderiai viliasi turėti „išsamų planą“ ir per lapkričio
3-4 dienomis Kanuose įvyksiantį susitikimą pateikti jį kolegoms
iš Didžiojo dvidešimtuko valstybių grupės.
Sudaryta Europos ekonominė vyriausybė
ES
viršūnių susitikimo dalyviai Briuselyje susitarė sudaryti „Europos
ekonominę vyriausybę“, pranešė šaltinis Europos Vadovų Taryboje.
Institucijos, vadovaujančios euro zonai, įsteigimas buvo viena
diskusijų temų, paskelbtų Belgijos sostinėje vykstančio ES
šalių vadovų susitikimo darbotvarkėje.
Pasak šaltinio, oficialus pranešimas dėl to bus paskelbtas per
artimiausias valandas Europos Tarybos vadovo Hermano Van Rompuy
ir Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio
Barroso spaudos konferencijoje.
Koordinuoti šios naujos institucijos darbą kol kas bus patikėta
H.Van Rompuy. 2012 metų gegužę numatomi „vyriausybės vadovo“
rinkimai.
Į „vyriausybės“ funkcijas įeis reguliariai rengti europos zonos
šalių vadovų susitikimus.