Viršūnių susitikime lyderiai turi paprašyti bankų sutikti su
didžiuliais nuostoliais dėl Graikijos obligacijų, kad būtų
sumažintas spaudimas šiai šaliai, ir rasti naujų milijardų
kapitalui didinti, kad būtų galima tuos nuostolius atlaikyti.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog tiki, kad iki trečiadienio pavyks surasti sprendimą, kaip apsaugoti eurą.
Šeštadienį finansų ministrai sutarė rekapitalizuoti bankus. Jiems ES skirs daugiau nei 100 mlrd. eurų. Šie pinigai numatyti tam, kad bankams būtų galima atlyginti nuostolius, kuriuos šie patirs dėl finansinės paramos, suteiktos Graikijai.
„Bet mes turime dar vesti derybas su bankų sektoriumi“, -
pridūrė Belgijos ministras Didier Reindersas.
Anksčiau buvo nurodoma 80-100 mlrd. eurų suma, bet to, Tarptautinio valiutos fondo nuomone, mažai.
Be bankų rekapitalizavimo ir Graikijos skolos restruktūrizavimo,
būsimasis euro gelbėjimo planas numato stiprinti Europos finansinio
stabilumo fondą, turintį neleisti skolų krizei išplisti.
Šeštadienį dienos pabaigoje į derybas dėl euro gelbėjimo
įsijungė ES šalių ir vyriausybių vadovai, atvykę į Briuselį
viršūnių susitikimo sekmadienį išvakarėse.
Kaip tikimasi, susitikime, kuriame iš pradžių tarsis visų 27
ES šalių lyderiai, o po to 17 euro zonos šalių vadovai, nebus
priimta kokių nors sprendimų. Susumuoti diskusijos rezultatų euro
zonos šalių lyderiai sugrįš į Briuselį trečiadienį, spalio 26
dieną.
Sekmadienį ES lyderiai pamėgins pasiekti pagrindų susitarimą
dėl bankų rekapitalizavimo ir Europos finansinio stabilumo fondo
stiprinimo, kuris laikomas priemone neleisti skolų krizei išplisti.
Trečiadienį numatoma užfiksuoti priimtus sprendimus popieriuje.
Šeštadienį Briuselyje įvyko ES ekonomikos, finansų ir
užsienio reikalų ministrų posėdžiai, kuriuose buvo rengiama
susitikimo medžiaga.
Taip pat įvyko „mažasis viršūnių susitikimas“, kuriame
Vokietijos kanclerė A.Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas
Sarkozy drauge su svarbiausių ES šalių ir
struktūrų vadovais mėgino įveikti principinius nesutarimus.
„Trečiadienį mes iš tikrųjų galėtume pasiekti savo
ambicingus tikslus. Bet sekmadienio susitikime nebus galutinių
sprendimų, nes techniniu požiūriu derybos labai sudėtingos“, -
pareiškė A.Merkel.
Po susitikimų A.Merkel ir N.Sarkozy pareiškė žurnalistams, kad
derybose pasiekta nemaža pažanga ir kad Europos planas krizei
įveikti įgauna tam tikrus kontūrus, nes jau yra pirminis
susitarimas dėl bankų rekapitalizavimo.
Didžiosios Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as pareiškė, jog britai ir toliau spaus ieškoti sprendimo, kad būtų rasta išeitis iš krizės.
Prieš sekmadienio susitikimą Graikijos premjeras George'as Papandreou paragino Europą veikti tvirtai ir efektingai. „Akivaizdu, kad krizė nėra tik Graikijos krizė. Tai – Europos krizė“, - kalbėjo jis žurnalistams.
Anot BBC korespondento Europoje Chriso Morriso, šie susitikimai parodo, kiek daug dar turi būti padaryta siekiant įveikti krizę: „Dabar visi pripažįsta, kad anksčiau priimti sprendimai dėl antros paskolos Graikijai buvo nesėkmingi (...). Dar didesnė paskolos dalis turės būti nubraukta. Tai reiškia, kad bankams ir kitoms finansų institucijoms bus smogtas dar didesnis smūgis“.
ES ekonomikos
gaivinimo priemonės – ir EVT darbotvarkėje
Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvauja ir Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.
"Nors Lietuva neturi euro, tačiau
globalioje ekonomikoje vykstantys procesai yra tarpusavyje glaudžiai
susiję, todėl padėtis euro zonoje ir pasaulio finansų rinkose turės
įtakos ir mūsų šalies ekonomikai. Lietuvos ir visų ES žmonių interesas,
kad kuo sparčiau būtų užtikrintas ekonominis stabilumas ir atkurtas
pasaulio rinkų pasitikėjimas Europa", - teigia D.Grybauskaitė.
Šalies
vadovės teigimu, atsakingos ir griežtos fiskalinės politikos vykdymas,
Europos vidaus rinkos ir finansų sektoriaus stiprinimas yra būtinos
priemonės ekonominiam augimui skatinti, kurias ES nedelsdama privalo
įgyvendinti.