Daugiabučio šiluma nebepasiekia, tačiau sąskaitos už šildymą gyventojams tebesiunčiamos, nes oficialaus leidimo atsijungti gyventojai vis dar nėra gavę.
Už maždaug 40 kv. metrų buto šildymą centralizuotai per mėnesį gyventojai mokėjo apie 800 litų. Kai įsirengė autonominį šildymą, ši suma sumažėjo iki 300 litų.
Gyventojai skaičiuoja, kad šilumos sistemos pakeitimas vienam butui kainavo apie 3,5 tūkst. litų.
Šiemet prašymus atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo pateikė 144 butų savininkai.
Pernai buvo pateikta apie 150 prašymų.
Nei pernai, nei šiemet nė vienas reikalavimas nebuvo patenkintas.
Tenka pateikti daugybę dokumentų
Norėdami atjungti daugiabučio namo butą nuo centralizuoto šildymo sistemos, vartotojai privalo:
pateikti užtikrinimą apmokėti prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančią dalį dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros, įsipareigojimą pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose;
gauti kitų daugiabučio namo gyventojų raštišką sutikimą pakeisti buto šildymo būdą;
kitą pasirinktą energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui;
daugiabučio namo valdytojo pažymą, grindžiamą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų savininkų teisės ar teisėti interesai;
iš savivaldybės institucijos gauti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Net 11 metų trunkanti kauniečių kova dėl atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos primena grumtynes su vėjo malūnais. Šeima neatmeta galimybės imtis ir drastiškų priemonių.
Patys sau šeimininkai – tokio statuso siekia Gražina ir Artūras Počiuipos, nuo 2001 metų minantys valdiškų įstaigų slenksčius. Jie prašo leisti buto šildymo sistemą atjungti nuo centralizuotos.
K.Baršausko g. 89-ajame name gyvenanti šeima jau kreipėsi ne tik į miesto valdininkus, bet ir į Seimo kontrolierių, energetikos ministrą, Vyriausybės atstovę Kauno apskričiai.
Kol kas valdiškų durų varstymas rezultatų neduoda. Tačiau kauniečiai rankų nenuleidžia: jei nepavyks atsijungti legaliai, teks radiatorius tiesiog nupjauti.
Norėjo gyventi arčiau tėvų
1960 metais statytą trijų kambarių butą aukštomis lubomis prie VI forto žiedo Počiuipos įsigijo prieš 14 metų. Pirkiniui ėmė net banko paskolą, kurią jau baigia mokėti.
Kauniečiams tiko ir vieta, nes šalia teka Nemunas, ir patogus susisiekimas, ir tai, kad netoliese gyvena garbaus amžiaus tėvai.
Vos įsigijo būstą, išryškėjo pirmosios su šildymu ir karšto vandens tiekimu susijusios problemos. Iš čiaupo karštas vanduo bėgdavo ne iškart, o tik po gero laiko tarpo.
„Dvi, net tris vonias vandens galėdavome leisti, kol sulaukdavome karšto vandens. Nupjovėme vamzdį ir įsivedėme dujų kolonėlę. Dabar karštas vanduo teka iškart“, – džiaugiasi G.Počiuipienė.
Įsisuko biurokratų karuselė
Norėdami atjungti buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio sistemos ir įrengti autonominį dujinį šildymo katilą, Počiuipos raštais užtvindė kone visas įstaigas.
Kauno savivaldybės Energetikos ir Urbanistikos skyriai, „Kauno energija“, „Lietuvos dujos“, Seimo kontrolierius, energetikos ministras, Kauno miesto apylinkės teismas – šios įstaigos jau žino Počiuipų norus.
„Visur girdėjome tą patį. Rašto išduoti negali, nes trūksta kokių nors dokumentų, iš vieno skyriaus siunčia į kitą, paskui grąžina atgal, valdininkai nežino įstatymų ir patys susipainioja“, – pastangas įveikti biurokratus apibendrina G.Počiuipienė.
Visus surinktus dokumentus, iš įstaigų gautus raštus Počiuipos kaupia kaip įrodymus. Per tiek metų jau susidarė keli stori dokumentų segtuvai.
Buhaltere dirbanti G.Počiuipienė juokėsi, kad apie Šilumos įstatymą žino turbūt viską.
Koją kiša specialusis planas
Šeimos skundą nagrinėjo ir teismas, tačiau atmetė kaip nepagrįstą.
Padėtį apsunkina ir tai, kad kone kas metus keičiasi Šilumos ūkio įstatymas, senos nuostatos keičiamos naujomis, surinkti dokumentai pagal naujas nuostatas nebetinka.
Galų gale Počiuipoms buvo paaiškinta, kad pagal savivaldybės tarybos patvirtintą specialųjį planą K.Baršausko g. 89-asis namas patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną. Tokioje zonoje prioritetinis šilumos tiekimo būdas – centralizuotas.
Specialųjį šilumos ūkio planą tvirtina miesto politikai.
Tuo tarpu Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto išvadose teigiama, kad planu nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymui.
„Planas apriboja gyventojų teisę keisti šildymo būdą. Specialusis planas yra žemesnio lygio teisės aktas nei Šilumos įstatymas“, – tikina Seimo kontrolierius.
Peršasi išvada, kad savivaldybė tyčia sukūrė sudėtingą biurokratinę schemą, kurioje susipainioja net ištvermingiausi šildymo autonomijos siekėjai.
„Energetikos ministerija Kauno savivaldybei raštu pateikė išaiškinimą, kad Počiuipų šeima įvykdė visus reikalavimus, o savivaldybė nepagrįstai vilkina išduoti privalomus dokumentus“, – paaiškino energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.
Namie jaučiasi lyg lauke
670 litų per mėnesį – tiek pernykštę žiemą Počiuipos mokėjo už šilumos energiją.
Tačiau radiatoriai šios sumos niekaip neatspindėjo, mat kambariuose tvyrojo vos 15 laipsnių šiluma.
Bronchine astma sergančiam Počiuipų sūnui nuolatinė drėgmė ir žema, higienos normų neatitinkanti temperatūra namuose – tikrai ne į sveikatą.
Počiuipų skaičiavimais, autonominis šildymas jų pinigines ištuštintų perpus mažesne suma. Be to, namuose pagaliau būtų šilta.
G.Počiuipienė prisipažįsta rankų nenuleisianti. Jeigu nepavyks pasiekti savų tikslų teisinėmis priemonėmis, A.Počiuipa svarsto galimybę tiesiog savavališkai atsijungti nuo šildymo sistemos. Jau kelerius metus kauniečiai savo bute ir remonto nedaro, tad kambaryje riogso sukrautos statybinės medžiagos ir įrankiai.
„Valdžios įstaigos turėtų tarnauti žmonėms, o ne jiems trukdyti“, - piktinosi G.Počiuipienė.