Buvęs užsienio reikalų viceministras,
prezidento Valdo Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo patarėjas
Albinas Januška, anksčiau vadintas vienu pagrindinių šalies
energetikos politikos architektų, o šiuo metu esantis toliau nuo
aktyvios politikos, interviu dienraščiui „Verslo žinios“
pareiškė, kad preš keletą metų Seime svarstant VAE įstatymą,
kaip tik konservatoriai inicijavo nuostatą, kad jėgainės reaktoriai
neturėtų būti galingesni nei 1 tūkst. megavatų (MW).
„Hitachi GE“, su kuria dabar deramasi dėl technologijos tiekimo,
gamina 1300 MW galios reaktorius. Ar tai reiškia, kad mes priėmėme
sprendimą ilgiems dešimtmečiams susisaistyti su Rusijos perdavimo
sistemos dažniais ir Volgos hidroelektrinių kaskadų rezerviniais
pajėgumais? Jeigu reaktoriaus galia bus esminis trukdis integruoti
mūsų perdavimo sistemą į Vakarų Europą, o mes iš to gausime tik
400-450 MW galios kvotą - ar apsimoka? Galbūt projekto rengėjai
turi atsakymą į šį klausimą, tačiau viešojoje erdvėje aš jo
negirdžiu“, - sakė A.Januška.
Jo teigimu, dažnių suderinimo su Vakarų Europa šalininkų
Lietuvoje niekad nebuvo daug, ypač inžinierių. Tačiau dabartiniai
valdantieji, būdami opozicijoje, laikėsi itin principingos pozicijos
dažnių sinchronizavimo klausimu.
A.Januška teigia manantis, kad keturių skirtingų šalių
partnerystė būsimoje atominėje jėgainėje bus nelengva.
Lietuvos Vyriausybė dėl naujos atominės elektrinės (AE)
Visagine statybos derasi su regioniniais partneriais - Latvija, Estija
ir Lenkija - bei strateginiu investuotoju Japonijos ir JAV koncernu
„Hitachi-GE Nuclear Energy“.
„Turint galvoje reaktoriaus projektinę galią, galima
prognozuoti, kad po kvotų dalybų su partneriais Lietuva VAE turės
maždaug 400-450 MW. Tada galėtume priminti, kad naujas panašios 450
MW galios garo katilas buvo pastatytas Elektrėnuose, kainavo
milijardą litų ir pusę tos sumos skyrė ES. O kiek reikės
investuoti į Visaginą, kad gautume praktiškai tokius pačius
generavimo pajėgumus ir dar be ES paramos?“, - sakė A.Januška.
Kita vertus, anot jo, derybose dėl koncesijos „Hitachi GE“ buvo
pasiūlyta iki pusės akcijų, o Lietuvos įstatymas reikalauja, kad
Lietuva valdytų 34 proc. akcijų.
„Jeigu pagamintos elektros kvotas partneriai išsidalins panašiu
santykiu kaip ir akcijas, tada trims mūsų partneriams liks tik apie
20 proc. akcijų ir iki 300 MW galios. Tai labai nedaug. Ar partneriai
sutiks, kad tai yra tiek, dėl ko verta derėtis ir apskritai
prasidėti, pamatysime“, - sakė A.Januška.
Lietuva derasi su Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi-GE Nuclear
Energy“ dėl investicijų į Visagine planuojamą statyti naują
atominę elektrinę. Sutartis su kompanija tikimasi pasirašyti šių
metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Projektas įvairiais
skaičiavimais vertinamas 3,7-7 mlrd. eurų.
Lietuva tikisi, kad dalyvaujant strateginiam investuotojui bei
regioniniais partneriais - trijų Baltijos šalių ir Lenkijos
energetikos kompanijoms, atominė elektrinė Visagine bus pastatyta
iki 2020 metų.