Briuselyje 19 val. Lietuvos laiku visi 27 Europos valstybių
vadovai pradės šį ypač svarbų susitikimą.
Po to vyks darbiniai pietūs, kuriuose dalyvaus 17 eurą
naudojančių valstybių vadai. Šioms valstybėms reikės
pasidalinti gelbėjimo išlaidas. Po to derybos tęsis tol, kol bus
sutarta dėl galutinių dokumentų.
Praėjus kelioms valandoms atsidarys biržos Azijoje, Europoje,
JAV. Jos ir pateiks galutinį Europos pastangų įvertinimą.
Prieš pat susitikimui prasidedant įvykiai klostosi ne taip, kaip
planuota.
Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija netikėtai atidėjo Europos
Sąjungos finansų ministrų susirinkimą, turėjusį vykti prieš
pat valstybių vadovų pokalbį.
Nemažai stebėtojų pradėjo abejoti, ar tai reiškia, kad
svarbių politinių sprendimų šįvakar priimta nebus.
Bet kuriuo atveju mažai tikėtina, kad galutinis sprendimas bus
ta „galinga bazuka“, kurios reikalauja Didžiosios Britanijos
premjeras Davidas Cameronas.
Tačiau tai, dėl ko šįvakar sutars Europos vadovai, parodys, ar
partneriai (ypač Vokietija) turi valios ir galimybių išsaugoti
euro zoną.
Tai, kas šiandien vyksta, istorijoje gali būti įrašyta kaip
vienas svarbiausių susitikimų Europos istorijoje.
Finansų pasaulis tikisi aiškaus sprendimo bent trim klausimais.
Jie išdėstyti pagal tai, kiek jie sudėtingi sutarti.
1) Sustiprinti gelbėjimo fondą, kad būtų apsaugota Italija ir
Ispanija.
Europai gyvybiškai svarbu stabilizuoti Ispanijos ir Italijos
skolų rinkas, kad investuotojai patikėtų, jog jų pinigai saugūs.
Italijai yra paskolinta ketvirtis visų Europos Sąjungai
paskolintų pinigų, Ispanijai – 9 proc. šių pinigų. Tuo tarpu
Graikijai, Airijai ir Portugalijai kartu paskolinta tik 7 proc. visų
pinigų.
Tikėtina, kad pagrindinis gelbėjimo fondas augs nuo 440 mlrd.
eurų iki daugiau kaip trilijono eurų, kaip žadėjo Vokietijos
kanclerė Angela Merkel.
Tačiau net trilijonas eurų yra gerokai mažiau, nei, rinkų
nuomone, gali reikėti šioms šalims išgelbėti.
Be to, magiškasis skaičius gali būti pasiektas tik sukūrus
garantavimo mechanizmą. Viršūnių susitikimui rengiamuose
dokumentuose kalbama, kad šis gelbėjimo fondas garantuos Italijos,
Ispanijos ir kitų skolą.
Kai kurios Europos valstybės, visų pirma - Prancūzija, norėtų,
kad gelbėjimo fondas taptų banku ir galėtų skolintis iš Europos
centrinio banko – vienintelės institucijos, galinčios spausdinti
pinigus.
Tačiau tam griežtai prieštarauja Vokietija. Be to, toks
skolinimasis pažeistų Europos Sąjungos teisę.
2) Sumažinti Graikijos skolos kalną.
Gali būti, kad euro zona galų gale lieps Graikijos skolintojams
atleisti iki 60 proc. skolų.
Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos
centrinio banko ataskaitoje svarstyta, kad Graikijos skola iki
2020-ųjų gali nukristi iki 120 proc. šalies ekonomikos, jei būtų
atsisakyta 50 proc. jos skolų.
Tačiau bankai ir obligacijų turėtojai vis dar nesutinka
prisiimti tiek nuostolių.
Jų nuomone, 40 proc. viršijantis Graikijos skolų sumažinimas
gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu, dėl kurio Italijos ir
Ispanijos skolos vertė irgi smuktų.
Visi įnirtingai stengiasi išvengti tokio vadinamojo skolos
įvykio - kelių nevaldomų bankrotų, kurių pasekmių nuspėti
beveik neįmanoma.
3) Įlieti kapitalo į bankus, kuriems kyla pavojus.
Šiame viršūnių susitikime bus svarstoma ne tik kaip gelbėti
skolos prispaustas šalis.
Svarbu ir tai, kaip apsaugoti bankus, kurie toms šalims skolino.
Šaltu vandeniu visus jau apliejo banko „Dexia“ gelbėjimas.
Kuo daugiau skolos Graikijai ir kitiems reikės atleisti, tuo
didesnius nuostolius patirs Europos bankai. Ir tuo didesnių buferių
jiems reikės, kad jie išgyventų.
Jau buvo sutarta, kad bankams bus skirta 100 mlrd. eurų. Jei tik
įmanoma, pinigus bus bandoma gauti iš privačių skolintojų.
Tačiau kadangi skolų rinkos skeptiškai žiūri į tai, kas
vyksta, gelbėjimo lėšų liūto dalį teks suteikti vyriausybėms
bei euro zonos gelbėjimo fondui.
TVF bei kai kurie JAV bankai mano, kad gali prireikti ne 100 mlrd.
eurų, o trigubai tiek.
Šiame susitikime svarstomi finansų klausimai, bet jis gali
virsti visos Europos Sąjungos lūžio tašku.
Gali būti, kad ketvirtadienį 17 euro zonos valstybių gali
pradėti kartu sekti savo biudžetus ir juos integruoti, kad
dabartinis skolų fiasko nepasikartotų.
Dar nežinia, ar tam reikės keisti Europos Sąjungos sutartis.
Bet tokia centralizacija pagilins atotrūkį tarp euro zonos ir kitų
valstybių.
Didžioji Britanija jau paskelbė nepakęsianti bet kokio bandymo
neprileisti jos prie svarbiausių Europos Sąjungos finansinių
sprendimų.
Tačiau yra ir nuogąstavimų, kad po šiandienos susitikimo euro
zona ims byrėti.
Vokietijos finansų ministras jau pareiškė, kad šis susitikimas
stebuklingo vaisto nesukurs.
Pasauliui belieka stebėti, laukti ir tikėtis, kad euro zona galų
gale sugebės žengti tris mažus žingsnelius link ekonomikos
atsigavimo.