Glaustame sąraše G. Sorosas paminėjo 7 žingsnius, kurie, anot jo, yra fundamentaliai svarbūs euro zonos išsaugojimui ir Europos Sąjungos įvaizdžio tarptautiniame kontekste gerinimui. G. Sorosas įspėja, jog plane paminėtas priemones svarbu įgyvendinti nedelsiant.
Europos viršūnių suvažiavimo, kuriame numatoma priimti galutinį sprendimą dėl Graikijos, išvakarėse G. Sorosas akcentavo valstybes-nares privalant kuo greičiau kurti bendrą iždą, prie kurio prisidėtų ir Europos centrinis bankas (ECB) bei Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF): darnaus bendradarbiavimo sąlygomis, monetarinei valdžiai tereikėtų užtikrinti euro zonos likvidumą, o gelbėjimosi fondui – prisiimti riziką dėl 17 bendros valiutos vienijamų valstybių padėties išsprendžiamumo.
EFSF, pasak G. Soroso, derėtų iš ECB ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) perimti Graikijos skolas, kurių didžioji dalis vėliau galėtų būti nurašyta patikimo vyriausybių ir ECB bendradarbiavimo sąlygomis, taip pat prisidedant EFSF. Trečia, kaip nurodoma septinto turtingiausio JAV gyventojo parengtame sąraše: gelbėjimosi fondas turėtų būti naudojamas ne valstybių-narių skoloms, o patikimos bankų sistemos kūrimui. Pasak jo, gelbėjimosi fondo panaudojimas valstybių-narių skoloms galbūt būtų naudingas Prancūzijai, tačiau ne Europos Sąjungai. Ketvirta, stambiausi žemyno bankai vyriausybių vardu privalo paklusti ECB nurodymams: tiems bankams, kurie atsisakys tai padaryti, G. Sorosas siūlo taikyti sankcijas, pavyzdžiui, neleisti naudotis ECB nuolaidomis.
Finansiniame sektoriuje (penktasis G. Soroso pasiūlymas) monetarinei valdžiai derėtų „palaikyti stabilias kredito linijas bei paskolų palūkanas“, be to, kiekviena instituciją turėtų savarankiškai vertinti su bankais susijusią riziką. Pastaroji priemonė, pasak investicijų guru, „eliminuos vieną pagrindinių nūdienės skolinimosi krizės priežasčių“ bei nuramins finansines rinkas. Šeštasis G. Soroso pasiūlymas: ECB turėtų mažinti nuolaidos procentą, skatindamas vyriausybes leisti iždo vekselius, kuriuos bankai būtų skatinami įsigyti ir tokiu būdu palaikyti likvidumą.
Galiausiai, G. Sorosas neslepia manąs, jog skolinimosi krizės problemos jau būtų išspręstos, jei politiniai lyderiai gebėtų palaikyti politinį vieningumą bei ryžtą atrasti išeitį. Pasak jo, rinkos įvertintų lyderių vieningumą bei stabilumui užtikrinti pakankamus sukauptus fondus. Tokiomis sąlygomis Italija taptų pajėgi iš naujo žengti į rinką, imdama pakartotinę paskolą su mažomis palūkanomis, bankai rekapitalizuotųsi, o valstybėms būtų užtikrinta stabilesnė aplinka siekti bendros iždo politikos.