„Ir Latvija, ir Lietuva jau perka elektrą iš Rusijos. Manau, nėra didelio skirtumo, ar pirkti iš Karaliaučiaus, ar iš kitos Rusijos vietos. Pagrindinis klausimas yra sąlygos ir kaina“, - sakė D.Skultė.
- Ar Latvija jau apsisprendė dalyvauti statant Visagino atominę elektrinę?
- Mes esame lankstūs, atviri kelioms galimybėms dalyvauti projekte – galime būti investuotoju, galime būti elektros pirkėju. Kuo tai virs, priklauso nuo to, kas bus suderėta su strateginiu investuotoju ir Lietuvos puse. Derybos dar nėra pasibaigusios.
Šio projekto ateitis priklauso pirmiausia nuo Lietuvos, kaip valstybės, kurioje vyks statybos, bei strateginio investuotojo „Hitachi“, kaip investuotojo ir technologijos tiekėjo.
Baltijos regionui reikia naujų elektros pajėgumų, kurie tiektų bazinį elektros krūvį. Lietuvoje ir Latvijoje to trūksta. Mes dairomės efektyvaus problemos sprendimo būdo – gali būti, kad juo taps Visagino atominė elektrinė.
Net jei „Latvenergo“ nedalyvaus šiame projekte, jei elektrinė bus pastatyta, mes turbūt pirksime jos elektrą didmenos rinkoje.
- Kiek būsimosios elektrinės pajėgumų Latvija norėtų rezervuoti savo reikmėms?
- Tai priklauso nuo kelių faktorių: nuo to, kiek mums tai kainuotų, taip pat nuo sąlygų, dėl kurių būtų sutarta su strateginiu investuotoju.
Dėl viso to dar deramasi, todėl konkrečių norimų kiekių įvardyti negalime. Tuo labiau, kad dar nėra galutinai nuspręsta, kaip visas projektas vyks ir kaip jis atrodys.
- Kiek gali kainuoti elektra Visagino atominėje elektrinėje? Ar kaina bus mažesnė, nei rinkos kainos tuo metu?
- Dabar sunku pasakyti. Girdėjau kelis spėjimus, kokia gali būti kaina. Bet tiksliai ji paaiškės tik tada, kai baigsis visos derybos.
Ši elektrinė turėtų pradėti veikti po dešimtmečio. Niekas nežino, kokios tada elektros kainos vyraus rinkoje. Gal ji kainuos dvigubai brangiau, nei dabar?
Bet kuriuo atveju mes prognozuojame, kad elektra rinkoje turės tendenciją brangti. Tam yra kelios priežastys, tarp jų – Vokietijos sprendimas uždaryti savo atomines elektrines, nes tai didins elektros paklausą Europoje, taip pat tai, kad vis didesnė dalis elektros pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
Gera naujiena Baltijos šalims yra numatomos jungtys su Skandinavija, kur elektros kainos visada būdavo mažesnės nei Vokietijoje, Italijoje. Todėl manome, kad mūsų šalyje elektros kaina bus konkurencinga, palyginti su likusia Europa.
Pirmas kabelis iš Estijos į Suomiją bus pabaigtas 2013-ųjų gale, vėliau atsiras kabelis tarp Švedijos ir Lietuvos. Manau, tada kainos Baltijos šalyse taps tokios pačios, kaip Skandinavijoje.
Vis dėlto akivaizdu, kad visi vartotojai turi pradėti galvoti, kaip taupyti energiją. Nes nėra kito būdo sumažinti jų elektros sąskaitas.
- Latvijoje po Seimo rinkimų keičiasi valdančioji koalicija. Ar Visagino atominės elektrinės projektas ir toliau turės politinį palaikymą?
- Sprendimas, ar „Latvenergo“ prisijungs prie Visagino atominės elektrinės projekto, bus visiškai ekonominis, o ne politinis. Jis priklauso nuo to, kas bus sutarta derybose su Lietuva ir su strateginiu investuotoju – nuo to, kiek kainuos projektas ir nuo kitų dalykų.
Nemanau, kad Seimo rinkimai gali turėti kokią nors įtaką mūsų dalyvavimui. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis išreiškė, kad Latvija turi dalyvauti projekte kaip regioninis partneris – tai nesikeičia. Ir Latvijos energetikos strategija nesikeičia.
- Latvija ketina pirkti elektrą iš Karaliaučiaus atominės elektrinės?
- Ir Latvija, ir Lietuva jau perka elektrą iš Rusijos. Manau, nėra didelio skirtumo, ar pirkti iš Karaliaučiaus, ar iš kitos Rusijos vietos. Pagrindinis klausimas yra sąlygos ir kaina.
Iki šiol mūsų santykiai su Rusija perkant elektrą buvo paremti vien verslo principais. Todėl nematome jokios problemos taip daryti ir toliau.
Kiek žinome, Latvijos pareigūnai su Rusija nėra derėjęsi dalyvauti Karaliaučiaus atominės statybose.
- Kiek atominės elektrinės Karaliaučiuje statybos trukdys Lietuvai statyti savo atominę elektrinę?
- Jei bus nutiestos visos planuojamos jungtys tarp Baltijos šalių ir Lenkijos bei Šiaurės šalių, mūsų nuomone, ir Visagino, ir Karaliaučiaus elektrinės turės vietą rinkoje.
Energetikos specialistų nenustebino planai statyti elektrinę Karaliaučiuje, nes Rusijos elektros pardavėjai Šiaurės Europos ir Baltijos rinkose yra vieni aktyviausių, o elektros gamybos pajėgumų Baltijos šalyse trūksta.
- Kada, jūsų nuomone, gali pasibaigti derybos tarp Visagino atominės elektrinės statytojų?
- Iš pradžių elektrinę statyti ketino tik Baltijos šalys, po to prisijungė ir Lenkija, dabar atsirado ir strateginis investuotojas. Manau, kad Lietuvos pusė ir visi kiti projekto dalyviai nagrinėja, koks yra geriausias kelias vykdyti projektą. Todėl gali būti, kad procesas gali užtrukti. Tačiau įmanoma, kad derybos bus ir labai trumpos.
Ilga naujos elektrinės projekto trukmė mūsų nestebina. Dar 2006-aisiais, kai buvo pasirašyti pirmieji susitarimai dėl Visagino atominės elektrinės, mes žinojome, kad pasirengimas užtruks ilgai. Patirtis rodo, kad visi dideli energetikos projektai visada užtrunka, kol sutariama dėl jų detalių.
Mes esame patenkinti, kad šis projektas yra vystomas toliau, kad nebuvo sustota.