„Mano nuomone, reikia atrišti rankas ir netrukdyti euro zonos šalims spręsti problemas kaip galima greičiau ir operatyviau. Ambicijų demonstravimas šiandien tikrai nereikalingas niekam“, - po
Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo sakė prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, Eurogrupei nereikia trukdyti susitarti dėl papildomų instrumentų, kurie padėtų spręsti skolų krizę: „Neturėtumėme trukdyti euro zonos šalims susitarti - ar tai būtų euro zonos taryba, ar euro zonos prezidentas, ar atskiras
komisaras - tai tik formos, įrankiai ir detalės.“
„Svarbiausia, kad euro zonos šalys turėtų galimybę greitai priimti sprendimus, o mes, 27, jiems netrukdytume“, - sakė
D.Grybauskaitė prezidentės interneto svetainėje paskelbtame interviu.
Euro neturinčios šalys buvo išsakiusios nuogąstavimų, kad
Eurogrupė visai ES svarbius sprendimus gali priimti joms
nedalyvaujant. Tariantis dėl priemonių įveikti skolų krizę,
trečiadienį iš pradžių posėdžiavo 27 valstybių atstovai, bet
vėliau mechanizmus derino tik 17 eurą turinčių šalių.
D.Grybauskaitės teigimu, dabar toks formatas priimtinas, nes
situacija esanti „ekstremali“.
„Tai ekstremali situacija, todėl toks formatas ir priimtinas, bet
jis priimtinas laikinai. Vis tik esame 27 valstybių sąjunga, turime
sugebėti sukurti tokius mechanizmus, kur 27 galėtų greitai priimti
efektyvius sprendimus“, - kalbėjo prezidentė.
Siekdami įveikti skolų krizę, euro zonos lyderiai ketvirtadienį susitarė su privačiais bankais ir draudikais dėl 50
proc. investicijų į Graikijos obligacijas nurašymo, nutarė paskolinti Atėnams dar 100 mlrd. eurų ir nusprendė sustiprinti
Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. eurų.
Europos lyderiai gyrė dešimt
dienų trukusį spaudimą bankų lobistams, kurį ketvirtadienį
paryčiais vainikavo susitarimas, neleidžiantis skolintojams
reikalauti draudimo dėl Graikijos bankroto.
Atšaukus vieną susitikimą, praėjusį savaitgalį vyko
karštligiški pasiruošimai, Europos Sąjungos (ES) finansų ir
užsienio reikalų ministrų susitikimai, taip pat keturi Bendrijos ir
euro zonos viršūnių susitikimas.
Po šio kruopščiai suderinto
spaudimo bankams atstovaujantis Tarptautinių finansų institutas
(TFI) pagaliau pasirašė po vienu stebuklingu žodžiu.
„Savanoriškai“, - sakė euro zonos vadovas Jeanas Claude'as
Junckeris, kuris pradėjo ir užbaigė
dešimt dienų trukusias intensyvias derybas su TFI derybininku
Charlesu Dallara.
„Bankai suprato“, - pridūrė J.C.Junckeris: po kelių praėjusią
savaitę vykusių susitikimų su ES prezidentu Hermanu Van Rompuy ir dramatiško finalinio pasitarimo su
Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Nicolas
Sarkozy ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)
generaline direktore Christine Lagarde.
Lemiama akistata, apie kurią N.Sarkozy perspėjo dar sekmadienį,
tetruko 45 minutes.
Bankininkai suvokė, kad ES „nusprendė nenumatyti bankroto
Graikijai, jeigu bankininkai nebūtų pasiruošę sudaryti sutarties,
kurią jie turi dabar“, - J.C.Junckeras sakė eidamas iš šio
susitikimo.
Euro zonos šalys pateiks 30 mlrd. eurų garantijas daliai
Graikijos skolos, kuri nebuvo nurašyta Briuselyje, taip pat suteiks
Atėnams „naują 100 mlrd. eurų gelbėjimo paketą“.
Bankai sutiko nurašyti pusę savo investicijų į Graikijos
vyriausybės obligacijas, siekiant sumažinti šios šalies skolų
naštą 100 mlrd. eurų.
Šis sprendimas buvo priimtas po įtemptų derybų per viršūnių susitikimą, kuris tęsėsi nuo trečiadienio vakaro iki
ketvirtadienio paryčių.
Keturių dalių susitarime taip pat nurodoma, jog bankai turės padidinti savo kapitalą 106 mlrd. eurų, siekiant „sugerti“
nuostolius dėl Graikijos skolų nurašymo. Tuo tarpu vyriausybės įsipareigojo sugriežtinti ekonomikos valdymą ir fiskalinę
drausmę.