„Padarėme didelę pažangą dėl bankų rekapitalizacijos, kuri
nebuvo sumažintas - dabar dėl jo jau sutarta“, - Didžiosios
Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė po
27 ES šalių lyderių susitikimo, kuris vyko prieš 17 euro zonos
šalių lyderių pasitarimą.
„Jis pradės veikti, kai pradės veikti kitos viso paketo dalys,
ir kai šį vakarą bus padaryta tolesnė pažanga priimant
reikalingus sprendimus“, - D.Cameronas sakė žurnalistams.
Baiminantis, euro zonos krizė gali sukelti bankų sistemos
griūtį, Europos lyderiai nori, kad bankai padidintų savo įstatinį
kapitalą ir taptų pajėgūs atlaikyti numatomus nuostolius,
nurašius dalį Graikijai suteiktų paskolų.
Tačiau euro zonos derybininkams nelengva įtikinti bankus sutikti
nurašyti mažiausiai 50 proc. skolų - bankininkai iš pradžių
ketino prisiimti tik 40 proc. nuostolių.
„Aptarėme šią padėtį, ir visi lyderiai pabrėžė savo
bendrą pasiryžimą padaryti viską, kad būtų įveikta ši krizė
ir kad solidarumo dvasioje padėtų atremti iššūkius, iškilusius
Europos Sąjungai ir euro zonai“, - pareiškė ES prezidentas Hermanas
Van Rompuy.
„Esant dabartinėms nepaprastoms aplinkybėms, reikalinga
trumpalaikė rekapitalizacija, siekiant sukurti laikiną buferį,
kuris leistų bankų sistemai patikimai atlaikyti sukrėtimus“, -
sakoma jo pranešime.
Viršūnių susitikimo komunikate ES lyderiai nurodė, jog
priemonės, turinčios sugrąžinti pasitikėjimą Europos bankais,
„yra itin reikalingos ir būtinos ES bankininkystės sektoriaus
riziką mažinančio valdymo stiprinimo kontekste.“
Kaip pranešama, buvo pasiektas „platus susitarimas“, kad bankai
savo pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodiklį padidintų iki 9
proc. iki 2012 metų birželio 30 dienos - dviem procentais daugiau ir
septyneriais metais anksčiau negu numatoma naujose tarptautinėse
bankininkystės taisyklėse, kurios yra išdėstytos vadinamajame
Bazelio 3-ajame susitarime.
Bankai privalo pirmiausiai mėginti surinkti lėšų „iš
privačių kapitalo šaltinių, įskaitant skolų restruktūrizavimą
ir konversiją į kapitalo instrumentus“.
Pranešime nurodoma, kad kol šis tikslas nebus pasiektas, „bankam
turi būti taikomi apribojimai, susiję su dividendų paskirstymu ir
premijų mokėjimu.“
Jeigu prireiktų, vyriausybės turi suteikti pagalbą bankams,
sakoma komunikate. Jeigu tokios pagalbos negalėtų suteikti euro
zonos šalys, gali būti naudojamos Europos finansinio stabilumo fondo
(EFSF) lėšos.
Šioje deklaracijoje neįvardijamos jokios konkrečios sumos,
tačiau ES šaltiniai sakė, kad bankų rekapitalizacijai prireiktų
108 mlrd. eurų. Tačiau ši suma priklausys nuo to, kiek Graikijos
skolos bankai bus linkę nurašyti.