Bankai sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolų.
Po šios naujienos sustiprėjo euro kursas, nes investuotojai
optimistiškiau vertino regiono augimo ir bendros valiutos
perspektyvas.
„Euro zona susitarė dėl patikimo ir ambicingo atsako į skolų
krizę“, - teigia Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas
Sarkozy).
Euro zonos lyderiai taip pat susitarė dėl bankų
rekapitalizavimo plano. Susitarta, kad bankai iki 2012 metų
birželio pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodiklį turi padidinti
iki 9 procentų.
Euro zonos atstovai taip pat ketina stiprinti Europos
finansinio stabilumo fondo galią.
„Priemonių paketas, dėl kurio šiąnakt susitarėme, patvirtina,
kad Europa padarys viską, ko prireiks, kad užtikrintų finansinį
stabilumą“, - pažymėjo Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis
Barozas (Jose Manuel Barroso).
Rinkos ir investuotojai šias naujienas vertina atsargiai,
tačiau teigiamai.
Trečiadienį 21 val. Europos Sąjungos (ES) lyderiai
trečiadienį sutarė, jog reikia stiprinti bankų sektorių. Kad bankai nebūtų tokie pažeidžiami, norima, kad jų kapitalai būtų didesni. Pirmiausia bankai turėtų ieškoti finansavimo iš
privačių lėšų, bet žada prisidėti ir vyriausybės. Tai turėtų padėti bankams „sugerti“ dėl Graikijos skolų patirtus
didelius nuostolius.
ES lyderiai nori, kad iki 2012 metų birželio bankai pirmojo
lygio kapitalo pakankamumo rodiklį padidintų iki 9 procentų, t.y.
dviem procentais daugiau ir septyneriais metais anksčiau nei numatyta
vadinamosiose Bazelio III taisyklėse.
Pirmiausia bankai turi pabandyti padidinti savo išteklius „iš
privataus kapitalo šaltinių, taip pat skolos restruktūrizavimo ir
konvertavimo į akcinį kapitalą“.
„Bankai turėtų susilaikyti nuo dividendų ir vienkartinių
išmokų“, kol bus pasiektas reikiamas tikslas, sakoma dokumento
projekte.
Jei prireiktų, vyriausybės turėtų suteikti pagalbą, tačiau
jeigu tokios pagalbos negali suteikti euro zonos šalys, paskolą
galėtų duoti Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), numatoma
projekte.
Remiantis
šaltiniais ES, rekapitalizacija sieks iki 108 mlrd. eurų.
Vis tik reikalingo kapitalo dydis priklausys nuo to, kokią dalį
Graikijos skolų bankai yra pasirengę nurašyti. Euro zonos
pareigūnai norėtų, kad bankai sutiktų su 50-60 procentų
nuostoliais, tačiau bankai anksčiau yra siūlę 40 procentų.
ES lyderių dokumento projekte taip pat pabrėžiamas poreikis
„padidinti bankų kapitalo kiekį ir kokybę, kad jie galėtų
atlaikyti sukrėtimus, ir harmoningu bei patikimu būdu pademonstruoti
šį augimą“.
Vokietijos kanclerei Angelai Merkel vakarykštė diena kainavo daug nervų. Tai buvo
matyti iš jos elgesio per debatus prieš balsavimą Bundestage dėl Europos
finansinio stabilumo fondo (EFSF) plėtros.
Kanclerė nervingai gniaužė pirštus, nei iš šio, nei iš to griebdavo vandens stiklinę, savo popierius, galiausiai – rašiklį.
Tačiau pirmąjį mūšį jai pavyko laimėti: Vokietijos
parlamentarai suteikė leidimą padidinti EFSF, kuriame dabar yra 440
mlrd. eurų. Kiek – kol kas nežinoma, tačiau kalbama net apie trilijoną
eurų. Tokiu atveju vokiečiai turėtų fondui suteikti daugiau nei 200
mlrd. eurų vertės garantijų.
Už tokį sprendimą balsavo net 503 iš 596 šalies
parlamentarų. Juolab kad pristatydama EFSF plėtros projektą A.Merkel
negailėjo skambių frazių.
„Pasaulis įdėmiai žvelgia į Europą ir Vokietiją.
Visi laukia, ar mes sugebėsime prisiimti atsakomybę didžiausios žemyno
krizės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų akivaizdoje”, – rėžė kanclerė.
Tačiau jos projekto palaiminimas Bundestage – viso
labo vienas euro zonos gelbėjimo etapų. Jei EFSF ir bus didinamas, tam
turi pritarti visų šiai zonai priklausančių valstybių parlamentai.
Pasibaigus mūšiui Berlyne veiksmas
persikėlė į Briuselį. Vis dėlto kai kurie galimi
sprendimai buvo daugiau ar mažiau aiškūs iš anksto. Antai Graikijos
obligacijų įsigiję privatūs investuotojai (daugiausia – bankai) tikrai
turės susitaikyti su nemenkais nuostoliais.
Dar vasarą buvo nuspręsta, kad jiems teks nurašyti mažiausiai 21 proc. visų graikų skolų.
Dabar euro zonos grupės vadovas, Liuksemburgo
premjeras Jeanas Claude’as Junckeras įspėjo, kad investuotojai neteks
nuo 50 iki 60 proc. paskolintų pinigų.