Po derybų maratono Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas
Van Rompuy pareiškė, kad šis susitarimas
iki 2020 metų padės sumažinti Graikijos valstybės skolą iki 120
proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jeigu nebūtų pakeistos anksčiau galiojusios sąlygos, Atėnų
skola, kuri šiuo metu sudaro 160 proc. BVP, per tą patį laikotarpį
galėjo padidėti iki 180 procentų.
Tačiau bankai turės sutikti nurašyti 50 proc. jų įsigytų
Graikijos vyriausybės obligacijų. Dėl šio žingsnio pavyko
susitarti tik po užsitęsusių audringų diskusijų, o derybininkai
dabar turės pateikti šį faktą individualiems investuotojams.
H.Van Rompuy taip pat nurodė, jog euro zona ir Tarptautinis
valiutos fondas (TVF), kurių finansinė pagalba nuo pernai gegužės
gelbėjo Graikiją nuo bankroto, paskolins Atėnams dar 100 mlrd.
eurų.
Ši suma kiek mažesnė negu buvo susitarta liepą - tikriausiai
dėl to, jog prie Graikijos naštos mažinimo labiau prisidės bankai.
„Tai išskirtinės priemonės išskirtiniams laikams. Europa
niekada neturi vėl atsidurti tokioje padėtyje“, - Europos Komisijos
pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė po
šių susitikimų.
Klausimas, kaip sumažinti skolų naštą Graikijai, tapo
pagrindiniu diskusijų objektu, Europos lyderiams stengiantis sukurti
visapusišką planą, turintį padėti išspręsti euro zonos skolų
krizę.
Tačiau jis buvo tik vienas iš trijų aspektų, reikalingų
atkurti pasitikėjimui, kad Europa pajėgi grąžinti savo skolas, ir
neleisti jau dvejus metus besitęsiančiai krizei nugramzdinti Senojo
žemyno ir didžiosios dalies kitų išsivysčiusių šalių į naują
recesiją.
Pirmosios šio plano detalės paaiškėjo keliomis valandomis
anksčiau, kai ES lyderiai paskelbė įpareigosiantys didžiausius
Bendrijos bankus padidinti savo kapitalą 106 mlrd. eurų iki
ateinančio birželio.
Šis žingsnis turi užtikrinti bankų gebėjimą atlaikyti
nuostolius dėl dalies Graikijos skolos nurašymo.
H.Van Rompuy taip pat paskelbė, jog euro zona sustiprins savo
finansinio gelbėjimo fondą iki 1 trln. eurų siekiant apsaugoti
didesnes ekonomikas, tokias kaip Italijos ir Ispanijos, nuo sąmyšio
rinkose.
440 mlrd. EFSF jau buvo panaudotas suteikiant pagalbą Airijai,
Portugalijai ir Graikijai, todėl jo kasoje beliko 290 mlrd. eurų.
Iš jų 250 mlrd. eurų specialiais finansiniais mechanizmais bus
paversti 1 trln. eurų.
EFSF pajėgumai gali būti padidinti, suteikiant vyriausybių
garantijas investuotojams, superkantiems probleminių šalių
obligacijas, taip pat naudojant specialų tikslinio investavimo
mechanizmą. Pastarajame būtų naudojamos lėšos, kurių tikimasi
pasiskolinti iš Kinijos ir Brazilijos.
Abu metodai gali būti taikomi lygiagrečiai, todėl EFSF įgis
didesnį lankstumą, pareiškė euro zonos lyderiai.
„Priėmėme susitarimą, kuris, mano nuomone, leis mums pateikti
įtikinamą, ambicingą ir visapusišką atsaką į Graikijos krizę“,
- Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė
žurnalistams ketvirtadienio rytą.
„Aptariami klausimai labai sudėtingi, todėl užtrukome visą
naktį. Tačiau šie rezultatai atneš didžiulį palengvėjimą visam
pasauliui“, - pridūrė jis.